Pirkimo ir pardavimo pavedimai vertybinių popierių biržoje, kuriuos per milisekundes įvykdo tinkamai suprogramuoti kompiuteriai. Šiuo tikslu naudojama programa vadinama arbitražinės prekybos programa (angl. arbitrage trading programme, APT); kai kurie žmonės tokias kompiuterines programas dar vadina robotais prekiautojais. Pavyzdžiui, 2010 m. gegužės 6 d. Niujorko vertybinių popierių biržoje įvyko vadinamasis “flash crash”, kurį sukėlė APT klaidos. Per kelias minutes atskiros akcijos prarado pusę ar daugiau savo vertės. Toks kainų kritimas gali sukelti didelių sunkumų įmonėms, kurios yra priklausomos nuo kapitalo injekcijų. – Devyniasdešimt procentų didelio dažnio prekiautojų pateiktų pavedimų yra greitai atšaukiami ir nevykdomi; tai vadinama kotiruočių užpildymo taktika. Dėl labai didelio atšaukimų skaičiaus labai skiriasi rodomas rinkos likvidumas ir faktinė prekybos apyvarta. Yra įvairių pasiūlymų, kaip sutrukdyti šiam greitam arbitražui. Pavyzdžiui, didelio dažnio prekiautojas turėtų būti įpareigotas tam tikrą laiką laikyti atviras kainas, kuriomis jis nori pirkti arba parduoti, kai jos buvo įvestos į sistemą. Taip pat buvo svarstoma galimybė apriboti greitųjų sandorių apyvartą atitinkamoje biržoje. – Tačiau kol visame pasaulyje nebus nustatytos vienodos priežiūros taisyklės ir nebus uždrausta perkelti sandorius į platformas, nepriklausančias vertybinių popierių biržoms, vargu ar pavyks išspręsti didelio dažnio prekybos problemą. Svarbu žinoti, kad 2011 m. pavasarį apyvartos akcijomis per HFH dalis Niujorko vertybinių popierių biržoje sudarė apie septyniasdešimt procentų, o Vokietijos vertybinių popierių biržose – daugiau kaip keturiasdešimt procentų. Tuo pat metu HFH apyvarta pasaulinėse užsienio valiutų rinkose buvo šiek tiek mažesnė nei penkiasdešimt procentų. – Pagrindinė HFH kritika yra ta, kad rinka paprastai greitai koreguoja turto kainą, atsižvelgdama į esminius jo vertės pokyčius. Tačiau neaišku, kaip HFT algoritmai, kurių sprendimai grindžiami tik paskutinių kelių sekundžių pavedimų knygos (order book) įrašais, gali pasitarnauti šiam kainų koregavimo tikslui. Dviejų stambių investuotojų grupinis 10 000 akcijų sandoris neabejotinai lemia realų kainų nustatymą rinkoje. Kita vertus, žaibiškas 100 akcijų judėjimas pirmyn ir atgal tarp dviejų HFT algoritmų nėra indėlis į kainų nustatymą ir rinkos efektyvumą pagal ekonominio proto principus, taigi ir į socialinę rinkos užduotį paskirstyti ribotus išteklius geriausiam šeimininkui. – Algoritminė prekyba, pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas, prekyba užsienio valiuta, kompiuterizuota prekyba, “raganų valanda”, indeksų arbitražas, kotiruočių pildymo taktika, “up-tick” taisyklė. – Plg. BaFin 2010 m. metinę ataskaitą, p. 69 f. (HFT reguliavimas), 2011 m. finansinio stabilumo ataskaitą, p. 76 f. (HFH užima vis didesnę dalį vertybinių popierių biržose; pavojus, kad nepalankiomis rinkos sąlygomis staiga sumažės likvidumas; planai reguliuoti HFH), BaFin 2011 m. metinę ataskaitą, p. 76 f. (HFH užima vis didesnę dalį vertybinių popierių biržose; pavojus, kad nepalankiomis rinkos sąlygomis staiga sumažės likvidumas; planai reguliuoti HFH). 90 f. (ataskaita apie didelio dažnio prekybą; EVPRI gairės), BaFin 2012 m. metinė ataskaita, p. 64 (reguliavimo pastangos pasauliniu lygmeniu), BaFin 2013 m. metinė ataskaita, p. 35 f. (prievolė gauti licenciją pagal 2013 m. gegužės mėn. didelio dažnio prekybos įstatymą), taip pat atitinkama BaFin metinė ataskaita, skyrius “Tarptautinis”.
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/