atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susidūrė ES valstybės narės, ypač po antrarūšių paskolų krizės – Islandiją, Europos ekonominės erdvės narę, nuo nacionalinio bankroto turėjo gelbėti Tarptautinis valiutos fondas; Graikiją nuo nacionalinio bankroto 2010 m. pavasarį pavyko išgelbėti tik padedant euro zonos narėms ir Tarptautiniam valiutos fondui – buvo pasiūlyta įsteigti į Tarptautinį valiutos fondą panašią Europos įstaigą, galbūt iš pradžių skirtą euro zonai, o vėliau ir visai ES. – Privalumas pasireiškia tuo, kad, kitaip nei ES Komisija, ELF gali rimtai grasinti finansinėmis sankcijomis (gali taikyti finansines sankcijas) ir taip priversti problemines nares vykdyti vėluojančias struktūrines reformas. Iki šiol Tarptautinis valiutos fondas visada nutraukdavo finansinę pagalbą, neatsižvelgdamas į pasekmes, kai vyriausybės atsisakydavo įgyvendinti numatytas ekonomines reformas. ELF turėtų turėti galimybę būti panašiai negailestinga. Įgyvendindama ELF, ES nustatytų aiškias krizės valdymo taisykles. Visi finansų rinkose žinotų, ko tikėtis. Tai būtų kur kas geresnė apsauga nuo spekuliacinių išpuolių nei paskubomis sudaryti pagalbos paktai krizių ištiktoms valstybėms. – Kita vertus, ES sutartyje aiškiai nurodyta, kad kiekviena šalis yra atsakinga už savo skolas. Valstybėms skolininkėms Sutartyje numatyta perviršinio deficito procedūra, kurios turi būti griežtai laikomasi. Kritikai mano, kad EPS yra užmaskuota Europos fiskalinio suvienodinimo sistemos pradžia. Tai kainuotų labai brangiai, nes būtų sukurtos neteisingos paskatos, o deficitinės valstybės, pasitikėdamos bendruomenės pagalba, vargu ar pakeistų savo elgesį (moralinės rizikos problema). Jie galėjo pasikliauti tuo, kad bus sukauptas pinigų fondas, iš kurio jie galės pasinaudoti iškilus sunkumams. Galiausiai biudžetinės drausmės besilaikančių šalių mokesčių mokėtojai turės atsakyti už tai, kad kitos šalys gyvena ne pagal išgales. Be ekonominės žalos, tai taip pat gali turėti pražūtingų padarinių gyventojų paramai ES (“Europa – ne taip!”), ypač jei gelbėjimo priemonė taps politinio šantažo (galimas nacionalinis šantažas) ir pasirengimo naudoti smurtą gatvėse (eitynės, riaušės ir visuotiniai streikai smarkiai įsiskolinusioje Graikijoje 2010 m. davė priešistorę) klausimu. – Akivaizdu, kad reikia ne naujos institucijos, o griežtai laikytis Stabilumo ir augimo pakto. Priešingu atveju kyla pernelyg didelis pavojus, kad skolų turinčioms euro zonos šalims plyš visos užtvankos. Be to, konstituciniu požiūriu EMF būtų dar viena skirstymo aikštelė, kurioje vykdomoji valdžia gali nustatyti kryptį be įstatymų leidžiamosios valdžios kontrolės. Tai, kad Vokietijos Bundesbanko valdomos Vokietijos aukso atsargos bus įtrauktos į EMF, neabejotinai rodo bendrą naštos paskirstymą, kuris ES sutartyje buvo aiškiai atmestas. – Tiesa, daugelis mano, kad Europos valiutos fondas iš esmės jau yra sukurtas sukūrus Europos stabilumo mechanizmą. – Žr. baimė, iškreiptas, pirkimai, centrinė bankininkystė, gelbėjimas, kaltinimų žaidimas, ClubMed, deficito finansavimo draudimas, euroobligacijos, bendra, Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė, Europos pinigų sąjunga, esminė klaida, ECB iškritimas iš malonės, aukso atsargos, Vokietija, Graikijos krizė, tarpusavio spaudimas, Helleno gūsis, Islandijos bankų spąstai, paskutinės išeities nuostata, darbo užmokesčio politika, koordinuota, moralinė rizika, politikos spaustukas, politikos įsipareigojimų nevykdymas, gelbėjimo priemonė, rizikos prisiėmėjai, galutinis, grįžtamojo ryšio mechanizmas, šešėlinė valstybė, septynių procentų riba, solidarumas, finansinė, užblokuota sąskaita, valstybės skola, poveikis, Stabilumo ir augimo paktas, pervedimų sąjunga, perskirstymas, centrinio banko paskatintas, turto mokestis, skolos paskata, sutarties laikymasis, augimo ir skolos faktas, istorinis, ekonominė vyriausybė, Europos, bankas zombis, priverstinis nusavinimas.. – Plg. 2010 m. lapkričio mėn. Deutsche Bundesbank mėnesinę ataskaitą, p. 11 f. (krizių valdymo mechanizmai turi būti pagrįsti patikimomis konsolidavimo pastangomis valstybėse skolininkėse), 2013 m. rugpjūčio mėn. Deutsche Bundesbank mėnesinę ataskaitą, p. 71 f. (nauji sprendimai dėl deficito procedūrų).
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/