Obligacija, kurią išleido visa vyriausybė, įskaitant, kai kuriais statistiniais duomenimis, viešąsias įstaigas, priklausančias visai vyriausybei. – Finansų rinkoje tvyrant neapibrėžtumui, vyriausybės vertybiniai popieriai tampa vis paklausesni, todėl jų kaina kyla, o pajamingumas mažėja. Valstybės, kaip obligacijų emitentės, kreditingumą investuotojai akivaizdžiai vertina geriau nei įmonių kreditingumą. Taip yra todėl, kad tik valstybė turi galimybę nustatyti privalomus mokesčius. Taip ji gali gauti lėšų, kad išlaikytų savo finansinį pajėgumą veikti ir aptarnauti savo skolas. – Tiesa, jau ne kartą, ypač per Graikijos krizę, buvo įrodyta, kad kai valstybė yra pernelyg įsiskolinusi ir jai gresia nacionalinis bankrotas, pasitikėjimas šiais vertybiniais popieriais staiga sumažėja ir investuotojai ištuština savo portfelius. Tačiau abejotina, ar tokiais atvejais vyriausybės obligacijas garantavo tokios institucijos kaip Europos stabilizavimo mechanizmas. Taip sukuriamos netinkamos paskatos deficito turinčioms šalims ir jų skolos priemonių pirkėjams. Juk galima tikėti, kad prireikus įsikiš kitų valstybių mokesčių mokėtojai. Todėl finansiškai silpnų euro zonos narių stabilizavimo fondas buvo įsteigtas tik iki 2013 m. – daugiausia dėl Vokietijos spaudimo. Nuo tada vyriausybės obligacijų turėtojai turi būti pasirengę atsisakyti dalies savo reikalavimų, kad išgelbėtų sunkumus patiriančią valstybę. Jau vien dėl šio pranešimo nuo 2013 m. su didele nuolaida buvo prekiaujama tokių nestabilių EPS valstybių narių, kaip Graikija, Airija, Portugalija, Ispanija ir Italija, vyriausybės obligacijomis, kurių terminas suėjo. Tai savo ruožtu paskatino kartais aršius kaltinimus Vokietijai, kuri, kaip pagrindinė šių šalių valstybės skolos finansuotoja, buvo kaltinama solidarumo stoka. Kaip dažnai būna, kaltinamos tos valstybės, kurios dalį savo piliečių sukuriamo socialinio produkto skyrė kitiems gelbėti, užuot didinusios spaudimą tiems, kurie gyvena ne pagal galimybes. – 2012 m. kovo pradžioje Graikijos vyriausybės obligacijų turėtojai buvo “savanoriškai priversti” atsisakyti pusės savo reikalavimų. – Tačiau tai, kad Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė, daugelio politikų manymu, turi būti skirta bevertėms vyriausybių obligacijoms, apeinant galiojančius įstatymus, kelia nerimą dėl euro zonos ateities. – Graikijos vyriausybės obligacijų, kurių rinkos vertė 2011 m. kai kuriais atvejais sumažėjo iki pusės, patirtis paskatino daugelį bankų vyriausybės obligacijas savo apskaitoje taip pat paremti nuosavu kapitalu, viršijančiu Bazelio III nustatyto nuosavo kapitalo reikalavimus. Turto kokybės apžvalgoje Vyriausybės obligacijų vertinimas laikomas viena didžiausių problemų. Tačiau dabar neginčijama, kad šiems vertybiniams popieriams visada turėtų būti taikomas pagrįstas rizikos koeficientas. “Saugių vyriausybės obligacijų” nebėra. – Žr. agentūrų obligacijas, gelbėjimo priemonę, balanso triukus, suverenitetą, kaltinimų žaidimą, Europos pinigų sąjungą, esminę klaidą, ECB nuopuolį, fiskalinį agentą, pinigų dauginimą, pinigų sąjungos vidaus, kūrimą, moralinę riziką, politikos įsipareigojimų nevykdymą, skolos tvarumą, septynių procentų ribą, vyriausybės vertybinius popierius, pietų frontą, pervedimų sąjungą, turto mokestį, sutartinę ištikimybę, išankstinį poveikį, pajamingumo kreivę, priverstinį nusavinimą. – Plg. apie tarptautinius pajamingumo skirtumus ir jų pasekmes 2005 m. balandžio mėn. ECB mėnesinis biuletenis, p. 10 ir toliau, ECB 2005 m. rugsėjo mėn. mėnesio ataskaita, p. 35 ir toliau (čia taip pat susietas atskirų vyriausybių obligacijų pajamingumo skirtumas su kredito reitingu), Deutsche Bundesbank 2006 m. spalio mėn. mėnesio ataskaita, p. 29 ir toliau (išsamus pristatymas su daugybe apžvalgų), ECB 2008 m. lapkričio mėn. mėnesio ataskaita, p. 34 ir toliau (taip pat atskirų euro zonos narių obligacijų pajamingumo skirtumas; apžvalgos), ECB 2008 m. gruodžio mėn. ataskaita, p. 39 ir toliau. 39 ir toliau (didelis vyriausybės obligacijų pajamingumo svyravimas dėl finansų krizės; apžvalgos), ECB 2009 m. rugsėjo mėn. mėnesio ataskaita, p. 38 ir toliau (vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumai euro zonoje finansų krizės metu, apžvalgos; nuorodos), BaFin 2009 m. metinė ataskaita, p. 23 (dešimties metų vyriausybės obligacijų pajamingumo palyginimas Vokietijoje ir JAV nuo 2005 m.), 2010 m. Finansinio stabilumo ataskaita, psl. 34 ir toliau (vyriausybės obligacijų atsilikimo rizika), 2011 m. birželio mėn. mėnesinė Deutsche Bundesbank ataskaita, p. 29 ir toliau (vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumai euro zonoje; apžvalgos; aiškinamieji metodai), 2011 m. lapkričio mėn. mėnesinė Deutsche Bundesbank ataskaita, p. 43 (vyriausybės obligacijų priemokos kiaulėms nuo 2009 m.), 2011 m. ECB metinė ataskaita, p. 43 ir toliau (vyriausybės obligacijų neapibrėžtumo perdavimo poveikis kitiems ekonomikos sektoriams; apžvalgos), 2012 m. kovo mėn. 51 ff. (Vyriausybės obligacijų emisijos ir turimos obligacijos nuo 2006 m. euro zonoje, suskirstytos pagal įvairius aspektus; daug iliustracijų; tendencija ilgalaikes obligacijas pakeisti trumpalaikiais popieriais), 2013 m. lapkričio mėn. mėnesinė Deutsche Bundesbank ataskaita, p. 33 f. (Vidaus bankų turimos vyriausybės obligacijos euro zonoje; apžvalga).
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/