valstybei ar vyriausybei priklausančios kapitalo valdymo bendrovės, kurios tikslas – įsigyti investicijų daugiausia užsienyje, turtas (fondas, kuris visiškai priklauso šaliai ir kuris valdo lėšas, daugiausia gaunamas iš mokesčių, rezervų ir mokėjimų už gamtos išteklius). Be investuoto kapitalo grąžos, daugelio NTF investavimo politika taip pat siekiama nefinansinių tikslų, kurie dažnai yra net svarbesni už grynai ekonominius. – Kadangi fondai paprastai negauna kapitalo iš verslo veiklos rinkoje, o pirmiausia yra finansuojami iš mokestinių pajamų, jie gali vykdyti tokią investavimo politiką, kuri visų pirma neatsižvelgia į grąžą. Maždaug nuo 2005 m. priimančiųjų šalių vyriausybės ir reguliavimo institucijos vis dažniau ėmė stebėti NTF. – Kita vertus, buvo su pasitenkinimu pažymėta, kad per antrarūšių paskolų krizę Azijos NTF įnešė kapitalo į nuostolingai dirbančias institucijas, tokias kaip “Citigroup” (2007 m. didžiausias pasaulio bankas pagal rinkos kapitalizaciją), “Washington Mutual” (didžiausia JAV statybų bendrovė) ir “Union Bank of Switzerland” (didžiausias Šveicarijos bankas UBS). UBS atveju Singapūro valstybinė investicinė korporacija (Government of Singapore Investment Corporation, GIC) suteikė 11 mlrd. Šveicarijos frankų injekciją (!!). Pasaulyje aktyviai veikiančiai Didžiosios Britanijos “Barclays Group”, kuri taip pat susidūrė su sunkumais per kilusią antrarūšių paskolų krizę, naują kapitalą suteikė arabų valstybių fondai; 2008 m. pabaigoje arabų akcininkai valdė 32 proc. banko akcijų. – 2008 m. rudenį valstybės turto fondai visame pasaulyje valdė maždaug dvigubai daugiau turto nei rizikos draudimo fondai, o jų turtas siekė 3 000 mlrd. dolerių. Tuo pat metu fondų valdymas dažnai yra tarptautiniu mastu veikiančių investicinių įmonių rankose. Kita vertus, kai kurie NTF dėl finansų krizės patyrė iki ketvirtadalio savo turto buhalterinių nuostolių, daugiausia susijusių su bankų akcijomis. – Privačių įmonių skola, kurią valstybė perėmė gelbėjimo priemonėmis, kaip antai 2008 m. rudenį, kilus antrarūšių hipotekos paskolų krizei JAV. Fondas, vykdydamas parlamento patvirtintą “Probleminių aktyvų pagalbos programą”, iš institucijų nupirko probleminių vertybinių popierių už 700 mlrd. dolerių.- Žr. AIG sandorį, akcininkas, akcininkų kontrolė, kanibalizacija, blogas bankas, investicinė bendrovė, gelbėjimas, “burn-out” pertvarkymas, pasaulinis žaidėjas, finansų rinkos stabilizavimo agentūra, “go-go” fondas, rizikos draudimo fondas, skėriai, išpirkimas skolintomis lėšomis, moralinė rizika, privataus kapitalo fondai, gelbėjimo paketas, rizikos kapitalas, stabilumo fondas, Europos, prekybos pardavimas, technologijų langas. – Plg. 2007 m. Deutsche Bundesbank metinę ataskaitą, p. 77 ir toliau (atskirų NTF apžvalga; įvertinimas), 2009 m. sausio mėn. mėnesinę ECB ataskaitą, p. 79 ir toliau (viešųjų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių užsienio turtas ir jų investavimo politika; išsamus pristatymas; apžvalgos).
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/