Valstybės skolos ir palūkanų normų lygio tarpusavio ryšys

Įrodyta, kad papildoma valstybės skola, viršijanti dviejų procentų bendrojo vidaus produkto lygį vienu procentu, lemia vidutiniškai keturiolika bazinių punktų padidėjusias palūkanų normas. – Ši empirinė vertė padidėja, kai – silpnos valstybės institucijos, – finansų rinkoje vyrauja didelis neapibrėžtumas, vertinamas pagal akcijų kainų svyravimus, – dideli infliacijos lūkesčiai ir – nepalanki demografinė raida. – Kita vertus, palūkanų normos didėja mažiau, jei – santaupų norma yra labai didelė, – įmonės daugiausia finansuojasi bankų paskolomis ir mažiau kapitalo rinkoje arba – yra didelės kapitalo įplaukos iš užsienio. – Žr. valdžios sektoriaus skola, poveikis.

Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/

Zitieren

Merk, G. (Hrsg.): „Valstybės skolos ir palūkanų normų lygio tarpusavio ryšys“. In: Finanz- und Wirtschaftslexikon. https://www.gerhardmerk.de/valstybes-skolos-ir-palukanu-normu-lygio-tarpusavio-rysys/ (Stand: 10.09.2022).

Die von Universitätsprofessor Dr. Gerhard Merk begründete Sammlung wird seit Herbst 2014 von Professor Dr. Dr. h.c. Eckehard Krah redaktionell fortgeführt und um neue Begriffe ergänzt. Sollten Sie Fehler entdecken oder sonstige Hinweise haben, schreiben Sie an: info@ekrah.com

8 Seitenaufrufe dieser Seite