Ekonomine prasme – visų su darbo užmokesčiu susijusių išlaidų, kurias darbdaviai per tam tikrą laikotarpį išmoka darbuotojams, suma (pagal Eurostato [Europos bendrijos statistikos tarnybos] pateiktą apibrėžimą – “pagrindinės išlaidos, kurias darbdaviai patiria įdarbindami darbuotojus”). Į jas įeina atlyginimas darbuotojams, įskaitant darbo užmokestį pinigais ir natūra, darbdavio socialinio draudimo įmokas ir darbo mokesčius, kurie laikomi darbo sąnaudomis, atėmus visas gautas subsidijas, tačiau neįskaitant profesinio mokymo išlaidų ir kitų išlaidų, pavyzdžiui, įdarbinimo išlaidų ir išlaidų darbo drabužiams.) – Atlikdami infliacijos analizę, centriniai bankai ypač daug dėmesio skiria darbo sąnaudoms. Taip yra todėl, kad paslaugos sudaro apie septyniasdešimt procentų euro zonos pridėtinės vertės. Todėl daugiausia dėmesio skiriama rinkos, pavyzdžiui, prekybos, transporto ar finansinių paslaugų, ir ne rinkos, pavyzdžiui, viešojo administravimo, švietimo, sveikatos priežiūros (jų dalis paslaugų sektoriuje sudaro penkiasdešimt penkis procentus), darbo sąnaudoms paslaugų sektoriuje. – Žr. koregavimą, simetrinį koregavimą, kompensaciją vienam gyventojui, darbo sąnaudas, nedarbo lygį, Balassa-Samuelsono efektą, papildomas išmokas, kolektyvinio darbo užmokesčio indeksą, Lidl pinigus, darbo užmokesčio nelankstumą, vienetines darbo sąnaudas, minimalų darbo užmokestį, nedarbą, imigraciją, dviejų ramsčių principą. – Plg. išsamiau 2005 m. rugsėjo mėn. ECB mėnesinis biuletenis, p. 56 ir toliau (apibrėžimai, apžvalgos, paaiškinimai dėl darbo užmokesčio svyravimo tarp dviejų sričių), 2007 m. birželio mėn. ECB mėnesinis biuletenis, p. 87 ir toliau (darbo užmokesčio išlaidų viešajame sektoriuje raida atskirose euro zonos valstybėse; apžvalgos), 2009 m. balandžio mėn. Deutsche Bundesbank mėnesinis biuletenis, p. 17 ir toliau (čia taip pat minimalaus darbo užmokesčio problema), 2010 m. gegužės mėn. (2005-2009 m. euro zonos ir JAV darbo užmokesčio raidos palyginimas; instituciniai skirtumai; apžvalgos), 2010 m. spalio mėn. mėnesinė Deutsche Bundesbank ataskaita, p. 70 f. (darbo jėgos apimties ir darbo užmokesčio sąnaudų koreliacija nuo 1970 m.; apžvalgos), 2012 m. kovo mėn. mėnesinė ECB ataskaita, p. 112 (3 pastaba: penkiolika procentų sumažinus darbo užmokesčio sąnaudas, po septynerių metų bendrasis nacionalinis produktas padidėja aštuoniais procentais).
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/