Specialios valstybės išlaidos, skirtos paklausai atskiruose sektoriuose arba visoje ekonomikoje skatinti. Šiam tikslui naudojami pinigai turi būti arba – paimti iš kitų atsakomybės sričių (portfelių, departamentų), arba – pritraukti skolinantis Vyriausybei. Kadangi abiem atvejais atsiranda atsitiktinių paskirstomųjų pasekmių, dažnai net kelioms kartoms, ekonomikos skatinimo programos šiandien laikomos kraštutine priemone. – Daugelyje vadovėlių pateikiama nuomonė, kad valstybė sąmoningai išleidžia daugiau pinigų vidaus ekonomikai skatinti, kad vėliau gausiai mokamais mokesčiais susigrąžintų šiam tikslui prisiimtas skolas, iki šiol nepasitvirtino. Vietoj to dauguma programų buvo nutrauktos (šiaudų gaisro efektas), o valstybės skolos didėjo. – Žr. finansinį akceleratorių, fiskalinę politiką, kobros efektą, ekonominę diagnozę, krizės pranašystę, gelbėjimo procedūrą, atoveiksmio efektą. – Plg. 2009 m. rugpjūčio mėn. Deutsche Bundesbank mėnesinę ataskaitą, p. 61 (čia taip pat kalbama apie teisingą disbalanso įvertinimą), 2009 m. spalio mėn. Deutsche Bundesbank mėnesinę ataskaitą, p. 24 (vyriausybės investicijos, kurias paskatino finansų krizė; išsamus pristatymas).
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/