Iki maždaug 1900 m. svarbiausi ekonomistai taip pat kėlė reikalavimą, kad centrinis bankas iš esmės gali išleisti į apyvartą tik tiek mokėjimo priemonių, kiek jis turi tauriųjų metalų atsargų. Todėl pinigų pasiūlos koregavimas, pavyzdžiui, atsižvelgiant į ekonominės situacijos pokyčius (verslo ciklai; verslo ciklai) arba neekonominius poveikius (pvz., stichinės nelaimės), vykdant atitinkamą centrinio banko politiką, yra neįmanomas. – Valiutos teorija grindžiama požiūriu, kad pinigų vertė pirmiausia priklauso nuo centrinio banko turimų tauriųjų metalų kiekio arba vertės, t. y. kainas daugiausia lemia apyvartoje esančių pinigų kiekis. – Žr. anti-Greshamo įstatymą, bankininkystės teoriją, chrizokratiją, chrizomaniją, trečdalinį padengimą, pinigus, privačius, Peel’o banko įstatymą, valiutą, susietą, kortelių banką, cikliškumą.
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/