Sviesto centas

Anksčiau – ūkininko žmonos (ūkininko žmonos, valstietės) pajamos, kurias ji gaudavo pagal santuokines teises apibrėžiantį susitarimą arba sutartinai ir laisvai naudodamasi iš pieno paslaugų teikimo ūkyje, dar vadinamos pieno pinigais. – Mokestis, daugiausia skirtas bažnyčios statyboms, kurį turėjo mokėti kalėdinių valgių gamintojai. Bažnyčia iš pradžių neleido naudoti sviesto šiam prieššventiniam pyragui, nes advento mėnesiai (laikotarpis, apimantis keturis sekmadienius prieš Kalėdas) liturginiu požiūriu yra gavėnios laikotarpis. Tačiau 1491 m. popiežius Inocentas VIII leido kepti sviestą su sąlyga, kad už jį bus mokamas mokestis, kuris turėjo būti skirtas labdarai.

Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/