Apie 2000 m. atsiradęs terminas, reiškiantis tai, kad padidėjus naftos kainai pasaulinės kainos kyla (beveik) visuose ekonomikos sektoriuose. Taip yra todėl, kad nafta perdirbama daugelyje pramonės šakų, net metalo pramonėje (pvz., aliuminio gamyboje). Be to, pasireiškia įvairūs pakeitimo efektai. Pavyzdžiui, natūralaus kaučiuko kaina kyla, nes jis yra iš naftos gaminamo sintetinio kaučiuko pakaitalas. Net urano kaina pasaulinėje rinkoje priklauso nuo naftos kainos, nes atominėse elektrinėse pagaminta elektra iš dalies pakeičia brangesnę elektrą, pagamintą naftos elektrinėse. – Žalios naftos paklausa ilgainiui didėja, ypač besivystančiose ir naujai industrializuotose šalyse, atsižvelgiant į tą pačią gamybos apimtį visame pasaulyje; visų pirma todėl, kad – jose besikurianti pramonė vartoja žalią naftą, – statomos (vietinės) elektrinės, gaminančios elektros energiją iš žalios naftos (elektros energija iš kuro), – žemės ūkyje ir miškininkystėje anksčiau vyravusį rankų darbą pamažu keičia mašinos, – šiose šalyse nuolat tankėja transporto maršrutų tinklas, todėl didėja visų rūšių transporto priemonių (lėktuvų, geležinkelių, laivų, sunkvežimių (CH. Camions), autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų) paklausa: camions), autobusai (CH: autocars, dažnai tiesiog automobiliai), lengvieji automobiliai). – Pramoninėse šalyse smarkiai pabrangus naftai, jos paklausa (santykinai) sumažėja; daugiausia dėl to, kad šiuo metu yra viliojami pakaitalai (pavyzdžiui, branduolinė energija, biodujos, vėjo energija, saulės baterijos) ir įvairios energiją taupančios technologijos (šiluminė izoliacija, mažesnes degalų sąnaudas naudojantys varikliai). – Žr. biokuras, krekingo plitimas, spaudimas, dezinfliacija, energijos ir infliacijos sąsajos, naftos ir maisto produktų sąsajos, finansializacija, infliacija, pasaulinė infliacija, infliacijos kompensavimas, perkamosios galios nutekėjimas, klimato kaita. Infliacija, anglies dioksido infliacija, darbo užmokestis, indeksuotas, darbo užmokesčio ir kainų spiralė, naftos kaina, naftos kainų šokas, naftos doleris, baltymų infliacija, žaliavų kainos, šokas, struktūrinis, elektros kaina, antrinis poveikis. – Plg. 2008 m. rugsėjo mėn. ECB mėnesinį biuletenį, p. 19 ir toliau (naftos kainos svyravimai; indeksų fondų ir spekuliantų vaidmuo; apžvalgos), 2009 m. birželio mėn. Deutsche Bundesbank mėnesinį biuletenį, p. 40 ir toliau (energijos kainų svyravimo poveikio pasiūlai modelis), 2011 m. vasario mėn. 95 ir toliau (esė su pagrindiniais paaiškinimais ir naujausiomis išvadomis; apžvalgos), 2012 m. sausio mėn. ECB mėnesinis biuletenis, p. 48 ir toliau (naftos kaina nuo 1999 m. kasmet kilo šiek tiek daugiau nei penkiais procentais, taip didindama SVKI), 2012 m. birželio mėn. 29 ff (naftos kainos ryšys su ekonominiu ciklu; daug išsamių apžvalgų; nuorodos), 2013 m. sausio mėn. mėnesinis ECB biuletenis, p. 45 ff (naftos importo našta euro zonoje, suskirstyta pagal šalis), 2013 m. gegužės mėn. mėnesinis ECB biuletenis, p. 83 ff (pagrindiniai naftos kainų prognozių patikimumo principai; apžvalgos; nuorodos), 2013 m. spalio mėn. mėnesinis ECB biuletenis, p. 70 f (vartojimo degalų kainų fiskaliniai aspektai; apžvalga).
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/