Anksčiau – skaičius, rodantis, kiek monetų galima nukalti iš tauriojo metalo svorio vieneto. – 1559 m. imperatorius Ferdinandas I Vokietijoje įvedė imperatoriškąjį monetų kaldinimo standartą. Aštuoni taleriai (taleris, pavadintas Bohemijos Joachimstalio miesto, kuriame buvo gausūs sidabro telkiniai, vardu) turėjo būti kaldinami iš vieno svorio ženklo – 233,856 g gryno sidabro (pagal dabartinį matavimo vienetą). – 1623 m. buvo įvesta nauja imperatoriškoji moneta. Viena sidabro markė dabar buvo verta devynių talerių ir dviejų grašių. – Jau 1697 m. buvo susitarta dėl Zinnische Fuss (alavinės pėdos), pavadintos Magdeburge esančio Zinnos vienuolyno, kuriame posėdžiavo monetų kalyklos deputatai, vardu. Sidabro markė pakilo iki 10 talerių ir 12 grašių. – Po to 1699 m. buvo išleista Leipcigo pėda: tuomet buvo kaldinama dvylikos talerių sidabrinė markė. – 1823 m. Prūsijoje iš markės sidabro buvo nukalta keturiolika talerių. – Be šių imperatoriškų monetų, be jų, į apyvartą buvo išleista daugybė kitų monetų (katastrofiškai daug), kurias kaldino valdovai. – Po 1871 m. visose Vokietijos žemėse talerį pakeitė markė (= trečdalis talerio) po 100 pfenigų. 1999 m. pradžioje euras pakeitė Vokietijos markę kaip teisėta mokėjimo priemonė.- Žr. Monetų komisija, Monetų sąjunga, lotynų kalba, Sutartys dėl monetų, Svaras.
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/