Apskritai, rizika, kad nebus pakankamai likvidžių lėšų, kad būtų galima laiku atsiskaityti už įsipareigojimus (tikimybė, kad nebus galimybės naudotis likvidžiomis lėšomis arba nepanaudotomis kredito galimybėmis, kad būtų galima atsiskaityti už mokėtinus mokėjimus). Šią riziką galima sumažinti tiksliai planuojant finansus. Tinkamas likvidumo valdymas turi užtikrinti, kad įmonė apskritai ir ypač įstaiga išliktų moki net ir krizės metu. – Bankų atveju galimi nuostoliai daugiausia patiriami dėl to, kad – daug indėlininkų dėl tam tikrų priežasčių vienu metu atsiima savo indėlius (atsiėmimo rizika) ir – bankas negali pratęsti trumpalaikio skolinimosi tarpbankinėje pinigų rinkoje arba gali tai padaryti tik padidėjusiomis sąnaudomis (refinansavimo rizika); to priežastis gali būti, pavyzdžiui, reitingų agentūrų sumažintas įstaigos reitingas. – Apskritai didesnė likvidumo rizika būdinga labai didelėms, plačiai išsišakojusioms įstaigoms. – Maždaug nuo 2007 m. prie šios rizikos taip pat prisidėjo rizika, kad turto nebus galima paversti grynaisiais pinigais dėl sumažėjusios galimybės įsigyti ar paklausos rinkoje, dėl kurios tokių objektų negalima pirkti ar parduoti arba juos reikia parduoti nuostolingai. Ši rizika ypač išryškėjo per finansų krizę, kilusią po 2007 m. antrarūšių hipotekos paskolų krizės. Daug investuotojų visame pasaulyje, įskaitant rizikos draudimo fondus, staiga turėjo parduoti turtą, todėl kainos smarkiai krito. – Likvidumo rizikos ir mokumo rizikos atskyrimas dažnai sukelia sunkumų. Likvidumo rizika reiškia, kad šiuo metu nėra grynųjų pinigų mokėjimo įsipareigojimams įvykdyti. Tačiau paprastai tokioje situacijoje įmonė gali imti paskolą iš banko ir taip įveikti likvidumo trūkumą. Kita vertus, nemokumo rizika – tai pavojus, kad įsipareigojimai viršys turtą, o tokiu atveju vargu ar kuri nors institucija suteiks paskolą ir įmonė bankrutuos. – Žr. žlugimo rizika, banko pinigų rinka, EURIBOR, neapibrėžtasis nuostolis, sandorio šalis, centrinis, gigabankas, LIBOR, likvidumo formos, likvidumo krizės planas, likvidumo rezervas, likvidumo apsikeitimo sandoris, likvidumo reguliavimas, rinkos galimybės, rinkos rizika, rizika, bankininkystė, rizika, operacinė rizika, rizikos valdymas, mokumo priežiūra, mokumo rizika, išankstinių sandorių rizika. – Plg. 2002 m. rugpjūčio mėn. mėnesinę ECB ataskaitą, p. 60 ir toliau, BaFin 2007 m. metinę ataskaitą, p. 115 ir toliau (naujos likvidumo rizikos valdymo taisyklės; nuo 2008 m. pradžios likvidumo rizikai bus taikomas MaRisk; praktiniai tyrimai), Deutsche Bundesbank 2008 m. rugsėjo mėn. mėnesinę ataskaitą, p. 59 ir toliau (likvidumo rizikos valdymas), BaFin 2008 m. metinę ataskaitą, p. 56 (likvidumo rizikos valdymo taisyklės), p. 133 (įstaigų vidaus rizikos modelių auditas), BaFin 2009 m. metinę ataskaitą, p. 50 f. (Likvidumo rizikos valdymo kertiniai akmenys), BaFin 2010 m. metinė ataskaita, p. 189 (kapitalo valdymo įmonių “MaRisk”).
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/