Siauresne prasme – nacionalinės finansų sistemos rizikos padėtis, susijusi su jos gebėjimu prisiimti riziką, t. y. kaip gerai ji gali absorbuoti rinkos disbalansą ir sukrėtimus. Šiame kontekste rizikos situacija vertinama remiantis įvairia informacija, daugiausia gauta iš priežiūros institucijų išvadų. Vertinant gebėjimą prisiimti riziką, pirmiausia dėmesys skiriamas bankų sistemos pajamoms, atskirų įstaigų kapitalizacijai ir rezervams, taip pat visoms esamoms tarpusavyje susijusioms struktūroms ir apsaugos sistemoms. – Plačiąja prasme – pasiūlos ir paklausos sąveika pasaulinėse finansų rinkose, laisva nuo bet kokių trikdžių, siekiant paskirstyti kapitalo pasiūlą “geriausiam šeimininkui” (palankiausiam ribotų išteklių paskirstymui). – Finansų rinkos stabilumas yra viešoji gėrybė, kurios teikimą turi užtikrinti oficialios institucijos (centriniai bankai arba priežiūros institucijos). Šiuolaikinėje visuomenėje saugi ir sklandžiai veikianti finansų sistema yra ne mažiau svarbi nei veikianti transporto, sveikatos apsaugos, ryšių ir informacijos, teisinė ar švietimo sistema. Net neginčijama, kad finansų rinkos stabilumas yra būtina sąlyga, kad visos socialinės sistemos veiktų tvarkingai. Taip yra todėl, kad finansų sistemos sutrikimai paprastai turi įtakos ir pinigų masto savybei. Tačiau visose socialinėse sistemose pinigai yra atskaitos taškas visoms kainoms. – Šiandien taip pat plačiai sutariama, kad finansinio stabilumo išsaugojimas neturėtų būti priskiriamas prie papildomų pinigų politikos tikslų. Tai turi būti ir likti nepriklausomos politikos srities, t. y. makrolygio rizikos ribojimo priežiūros, o euro zonoje – Europos sisteminės rizikos tarybos, uždavinys. – Žr. Bankų priežiūra, Europos, ECBS makroprudencinių tyrimų tinklas, specializuota bankų sistema, finansinio patikimumo rodikliai, finansinis akceleratorius, finansų rinka, augimo svarba, finansinis stabilumas, Finansinio stabilumo forumas, Pinigų funkcijos, pirminis, gėris, viešasis, rinkos drausmė, pinigų reikšmės teorema, Murfio dėsnis, rizika, sisteminė, rizikos profilis, Stabilumo fondas, Europos, sisteminis konfliktas, finansų rinka. – Plg. 2004 m. gruodžio mėn. Deutsche Bundesbank mėnesio ataskaitą, p. 48 ir toliau (galimi kredito išvestinių finansinių priemonių sukelti sutrikimai), 2005 m. vasario mėn. ECB mėnesio ataskaitą, p. 64 ir toliau, 2004 m. ECB metinę ataskaitą, p. 118 ir toliau, ECB 2005 m. rugsėjo mėn. mėnesio ataskaita, p. 22 f. (paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais poveikis finansiniam stabilumui), ECB 2006 m. metinė ataskaita, p. 148 f. (bendrai; ECB veikla), ECB 2008 m. balandžio mėn. mėnesio ataskaita, p. 87 f. (ES reglamentai dėl finansinio stabilumo; išsamus pristatymas; daug apžvalgų), 2012 m. Finansinio stabilumo ataskaita, p. 87 (apie makroprudencinę priežiūrą Vokietijoje), 2013 m. balandžio mėn. mėnesinė Deutsche Bundesbank ataskaita, p. 41 ir toliau (makroprudencinė priežiūra Vokietijoje: išsamus pristatymas, svarbios nuorodos pastabose).
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/