2007 m. kilus antrarūšių paskolų krizei, šiuo terminu imta apibūdinti tai, kad bankai, užuot teikę paskolas įmonėms, siekdami kuo didesnio pelno, savo sąskaita renkasi kaupti didelių palūkanų vertybinių popierių portfelius. – Visur buvo nepakankamai įvertinta užsienio vertybinių popierių ir vertybinių popierių, denominuotų užsienio valiuta, rizika, tačiau net vyriausybės obligacijos eurais kai kuriais atvejais pasirodė esančios sudėtinga investicija. – Dėl to, kad Europos bankai turi neproporcingai daug silpnų Europos pinigų sąjungos narių vyriausybių obligacijų, nuo 2010 m. pasigirdo raginimų, kad tokių vertybinių popierių turėtojai turėtų dalytis pagalbos atitinkamoms valstybėms išlaidomis, pavyzdžiui, sumažinti arba net sustabdyti palūkanų už obligacijas mokėjimą. Tai sumažintų įsiskolinusių šalių vyriausybių obligacijų paklausą, – galiausiai apsunkintų jų galimybes prisiimti naują skolą ir – priverstų jas šalinti disbalanso priežastis.- Žr. turto perkėlimą, balansu grindžiamą politiką, paskatų sistemą, turtu užtikrintus vertybinius popierius, įsipareigojimų nevykdymo nuostolius, paskolą, nestandartinę paskolą, atsiejimo tezę, finansų krizę, patikimumo paradoksą, Graikijos krizę, Airijos krizę, kredito krizę, kredito riziką, užstato krizę, paskolas nindzėms, privalomą konvertuojamąją obligaciją, rizikos ir grąžos principą, atoveiksmio efektą, valstybinius turto fondus, nuostolių ir paskolos santykį, pakeitimo vertybiniais popieriais struktūrą, pasitikėjimą.
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/