Apskritai gelbėjimas, kai trečiosios šalys sumažina skolą (situacija, kai bankrutuojančiam arba beveik bankrutavusiam subjektui, pavyzdžiui, korporacijai ar bankui, suteikiama nauja likvidumo injekcija, kad jis galėtų įvykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus). Skiriama: – privatus gelbėjimas, kai įmonę, pavyzdžiui, banką, nuo nemokumo gelbsti kita institucija, centrinis bankas, valstybė, – vidaus gelbėjimas, kai valstybinės institucijos – savivaldybės, apskrities, valstybės, valstybės įmonės – mokumą padeda nutraukti kita valstybės institucija, ir – tarptautinis gelbėjimas, kai valstybei padeda kita valstybė arba tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas. – ES sutartyje (SESV 125 straipsnis) yra numatyta sąlyga, kad Bendrija neatsako už valstybių narių viešųjų įstaigų skolas. Tiesa, daugelis nuo pat pradžių nuogąstavo, kad kritiniais atvejais išimtys gali būti daromos atitinkamu Europos Parlamento sprendimu. – Per finansų krizę, kilusią po 2007 m. antrarūšių hipotekos paskolų krizės, buvo kalbama apie ES Komisijos išleistas obligacijas, kurių lėšos būtų pervestos valstybėms, kurios pačios vargu ar gali pasitikėti kapitalo rinka. Taip pat buvo manoma, kad ECB gali pirkti vyriausybių obligacijas antrinėje rinkoje – pagal ES sutartį tai daryti pirminėje rinkoje jam aiškiai draudžiama – siekdamas stabilizuoti kainas, ką jis ir padarė. Tačiau tai yra priemonės, prieštaraujančios išlygos dėl pagalbos nesuteikimo esmei, kuria siekiama užkirsti kelią moralinei rizikai valstybės lygmeniu. Vilioja tai, kad nacionalinės vyriausybės bus linkusios išlaidauti taupiai, jei galės tikėtis, kad kitos narės prisiims dalį jų skolos. To pasekmė būtų “lenktynės dėl fiskalinės drausmės”, o būtinos šalies ekonomikos korekcijos būtų atidėtos. – Todėl tik Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turėtų likti atsakingas už tokio pobūdžio finansinę pagalbą, kuri yra susieta su griežtai kontroliuojamomis sąlygomis (angl. conditionality). 2009 m. balandžio 2 d. Londone vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime ši TVF užduotis buvo pabrėžta, todėl TVF finansiniai ištekliai buvo gerokai padidinti. – Žr. pertvarkymo mechanizmas, vieningas, AIG sandoris, baimė, iškreipta, prielaida, centrinė bankininkystė, išpirkimas, centrinė bankininkystė, avalas, bankas, sisteminis, bankų gelbėjimas, bankų gelbėjimas, atvirkštinis, bankų sąjunga, balanso koregavimas, bazuka, garantija, deficito finansavimo draudimas, Suomija, euroobligacijos, bendra, Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė, Europos pinigų sąjunga, esminė klaida, sąlyginis reikalavimas, ECB kritimas iš malonės, garantija, pinigų rinkos operacijos, paskutinės instancijos pinigų skolintojas, milžiniškos valstybės, vyriausybės garantuotos obligacijos, vyriausybės spredas, tarpusavio spaudimas, Kaldoro Hikso kriterijus, darbo užmokesčio politika, koordinuota, moralinė rizika, branduolinis variantas, planas C, politikos spaustukas, politikos įsipareigojimų nevykdymas, gelbėjimas, rizikos pasidalijimas, grąžos ideologija, šešėlinė valstybė, skolos grąžinimo paktas, Europos, saugumo tinklas, pasaulinis, Bendras pagrindinis likvidumo fondas, stabilizavimo mechanizmas, Europos, stabilumo fondas, Europos, rezervinis kreditas, pervedimų sąjunga, perskirstymas, centrinio banko skatinamas, turto mokestis, Skolos ir produktyvumo ryšys, sutarties ištikimybė, pasitikėjimo burbulas, augimo ir skolos faktas, istorinis faktas, pinigų sąjunga 2. dvipusis pasirinkimas, priverstinė ekspropriacija, priverstinė konvertuojamoji obligacija. – Plg. 2010 m. gegužės mėn. mėnesinę Deutsche Bundesbank ataskaitą, p. 12 f., p. 67 f. (kritika dėl garantijų, suteiktų įgyvendinant Europos stabilizavimo mechanizmą).
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/