Anksčiau popieriaus gamintojai į apyvartą dažnai išleisdavo trapų, nerūpestingai suklijuotą popierių, ant kurio užrašai po trumpo laiko visiškai išblukdavo. Siekdamos užtikrinti teisinį dokumentų saugumą, valdžios institucijos, be kita ko, spaudžiamos prekybininkų, buvo priverstos specialiai žymėti oficialiai nustatytos kokybės popierių iš gamyklų. Už tai šių lapų naudotojai turėjo mokėti atitinkamai nustatytą mokestį, iš kurio pamažu atsirado žyminiai pinigai kaip valstybės finansavimo šaltinis. – Valstybinės reguliarios išmokos bedarbiams (pinigai, kuriuos vyriausybė reguliariai skiria bedarbiams). Terminas kilęs iš to, kad anksčiau kiekvienas bedarbis gaudavo asmens tapatybės kortelę. Su šia kortele jis reguliariai eidavo į įdarbinimo agentūrą; kortelėje gaudavo antspaudą su išmokėtais pinigais. – Remiantis laisvųjų pinigų teorija, kiekvienas banknotas tam tikrais laiko tarpais turėtų prarasti savo galiojimą. Tuomet jis turi būti patvirtintas antspaudu, už kurį imamas mokestis. – Žr. pinigų panaikinimas, mokestis, regioniniai pinigai, susitraukimo pinigai, nevaisingumo teorija.
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/