Specialioji skolinimosi teisė (SST)

Operacijose tarp centrinių bankų – Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valstybėms narėms išleista mokėjimo priemonė. SST (SDR; ISO kodas: XDR) neturi piniginio vieneto savybių. Tai visų pirma apskaitos vienetas ir buhalteriniai pinigai. Jį taip pat naudoja viešosios ir privačios įstaigos, be kita ko, kaip atsiskaitymo vienetų, kurie anksčiau buvo išreikšti aukso verte (pvz., aukso frankai; [Šveicarijos] aukso frankai), įpėdinį. Dauguma paritetų taip pat išreiškiami SST. – SST 1969 m. įvedė Tarptautinis valiutos fondas, kad būtų galima sukurti papildomą likvidumą. SST paskirstomos visoms šalims narėms pagal jų kapitalo santykį TVF. Jos yra nemokamos ir besąlygiškos. TVF valstybės narės gali iškeisti joms skirtas SST į vietos valiutą savo atitinkamuose centriniuose bankuose. Todėl kritikai mano, kad SST yra sraigtasparnio pinigai ir pasaulinę infliaciją skatinanti pagalbos vystymuisi forma. – SST turėtų suteikti TVF nariams galimybę mobilizuoti laisvai prieinamas rezervines valiutas, pavyzdžiui, JAV dolerius ir eurus, dalyvaujančiuose centriniuose bankuose; tai tarsi valiutos kuponai. Tačiau SST įvedimas kaip bendrosios atsargų valiutos, kaip kartais raginama, reikštų, kad Tarptautinis valiutos fondas ateityje veiktų kaip pasaulio centrinis bankas ir atitinkamai vykdytų pasaulinę pinigų politiką. Tai prieštarautų atitinkamai nacionalinei pinigų politikos kompetencijai, todėl tai nėra pageidautina. – Taip pat akivaizdžiai pažeidžiami EPS susitarimai, jei vardan finansinio solidarumo reikalaujama, kad turtingųjų valstybių narių centriniai bankai, t. y. jų sunkiai pasiektas konkurencingumas, įneštų savo turimas SST į fondą, iš kurio vėliau vienaip ar kitaip finansuojama Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė. – SST vertė oficialiai apskaičiuojama kasdien pagal bazinio valiutų krepšelio valiutų kursus. Valiutų krepšelio sudėtis, taip pat valiutų svoris ir kiekis krepšelyje nustatomi iš naujo kas penkerius metus. Kai 2008 m. gruodžio 30 d. buvo nustatyta SST, į krepšelį vis dar buvo įtrauktos tik penkios valiutos (USD, EUR, JPY ir GBP). – Žr. devalvacija, brangimas, gelbėjimas, sraigtasparnio pinigai, aukso auka, neuro, paritetas, atsiskaitymo pinigai, pervedimų sąjunga, valiuta. – Plg. 2000 m. Europos centrinio banko metinę ataskaitą, p. 109, 2010 m. kovo mėn. ECB mėnesinį biuletenį, p. 57 ir toliau (SST plėtros problema; apžvalgos).

Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/

Zitieren

Merk, G. (Hrsg.): „Specialioji skolinimosi teisė (SST)“. In: Finanz- und Wirtschaftslexikon. https://www.gerhardmerk.de/specialioji-skolinimosi-teise-sst/ (Stand: 10.09.2022).

Die von Universitätsprofessor Dr. Gerhard Merk begründete Sammlung wird seit Herbst 2014 von Professor Dr. Dr. h.c. Eckehard Krah redaktionell fortgeführt und um neue Begriffe ergänzt. Sollten Sie Fehler entdecken oder sonstige Hinweise haben, schreiben Sie an: info@ekrah.com

15 Seitenaufrufe dieser Seite