Grubiai tariant, šalis suvartoja daugiau, nei pagamina; išleidžiama daugiau pinigų, nei jų turima, o šis disbalansas kompensuojamas kapitalo įplaukomis iš išorės. Paprastai kelerius metus trunkantis einamosios sąskaitos deficitas (išimtys, pavyzdžiui, karai ar stichinės nelaimės) rodo, kad gamybos veiksniai naudojami neefektyviai (riboti ištekliai paskirstomi ne pačiu palankiausiu būdu). – Jei bendros santaupos tam tikru laikotarpiu yra mažesnės už investicijas, neigiamas einamosios sąskaitos balansas rodo taupymo atotrūkį. Šią sumą būtinai reikia padengti užsienyje mažinant kredito likučius arba skolinantis. – Pasauliniu mastu tarpusavyje susijusi finansų rinka leidžia ekonomikos augimo galią turinčioms šalims skolintis užsienyje, kad galėtų finansuoti augimą, t. y. investuoti daugiau, nei galima sutaupyti iš nuosavų santaupų. Dėl to didėjančios ir gerėjančios kapitalo atsargos skatina augimą vėlesniais laikotarpiais, jei pasiskolintas kapitalas naudojamas ekonomiškai tikslingai. Taigi užsienyje prisiimtos skolos palūkanos ir grąžinimas gali būti vykdomi neribojant vartojimo. – Žr. koregavimą, simetrinį koregavimą, Graikijos krizę, augimo skirtumus, valiutų zonos viduje. – Plg. 2010 m. liepos mėn. mėnesinę Deutsche Bundesbank ataskaitą, p. 17 ir toliau (Einamosios sąskaitos deficito principai; apžvalgos; nuorodos), p. 63 ir toliau (Einamosios sąskaitos deficito poveikis finansų krizės metu), 2011 m. spalio mėn. mėnesinę Deutsche Bundesbank ataskaitą, p. 50 ir toliau (Einamosios sąskaitos deficitas ES priežiūros kontekste), 2013 m. sausio mėn. mėnesinę ECB ataskaitą, p. 45 ir toliau (Naftos importo į euro zoną einamajai sąskaitai tenkanti našta pagal šalis). Misijos ir tikslų (vertybių deklaracijos) apibrėžimas: Kalbant apie banką, kiekvienam darbuotojui keliami reikalavimai, kurie turėtų lemti jo elgesį įstaigoje (viduje) ir bendraujant su klientais. Tokia įmonės kultūra paprastai apibūdinama rašytiniais principais, tokiais kaip sąžiningumas, draugiškumas klientams, geranoriškumas ir sąžiningumas; ji taip pat gali apimti ir išorines apraiškas, tokias kaip įmonės mada (banko standartai, kurie atspindi jo kultūrą, nustatant pagrindines elgesio ir elgsenos taisykles visais su verslu susijusiais klausimais, dažnai įskaitant įmonės madą ir ne tik). – Žr. “Bankininko stalas”, “Elgesio prekės ženklas”, “Įmonių valdymas”, “Dress Code”, “Silo Thinking”, “Tenu-Schlamper”.
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/