Finansų sistema
Siauresne prasme – valiutų zonos centrinis bankas ir bankai kartu. – Plačiąja prasme, be toliau minėtų, taip pat priskiriamos draudimo bendrovės ir tam tikros kitos kapitalo surinkimo agentūros. – Plačiąja prasme – institucinių sąlygų visuma, padedanti sutapti kapitalo pasiūlai ir paklausai bei visoms susijusioms paslaugoms; sistema čia suprantama kaip atskirų komponentų tinklas, kuris kartu sudaro tikslingą, tarpusavyje susijusį ir priklausomą vienetą. Šia prasme finansų sistema taip pat apima finansų tarpininkus, vertybinių popierių biržas, visą mokėjimų sistemą, įskaitant mokėjimo sistemas, priežiūros institucijas, taip pat bendrą reguliavimo sistemą iki apskaitos gairių ir nemokumo teisės. Daugeliu atvejų valstybė taip pat įtraukiama į finansų sistemą. Taip yra todėl, kad įrodyta, jog finansų sistemos žlugimo ypač pavojingose situacijose, kaip antai antrarūšių paskolų krizės metu, galiausiai galima išvengti tik valstybei prisiėmus įsipareigojimus. – Finansų sistema šia plačiąja prasme įvairiose šalyse skiriasi dėl konkrečios finansų sistemai būdingos reguliavimo sistemos. Kita vertus, finansų sistema visada yra judri. Maždaug nuo 1990 m. dėl didesnio naujų finansinių tarpininkų, tokių kaip rizikos draudimo fondai, vaidmens ir naujų finansinių produktų rūšių, ypač struktūrizuotų produktų, skirtų kredito rizikai perduoti, bendras institucijų, finansų rinkų ir realiosios ekonomikos ryšių tinklas nacionaliniu ir pasauliniu lygmeniu tapo gerokai sudėtingesnis ir dėl to neskaidresnis. Dėl susidariusių informacijos spragų tapo sunkiau atpažinti sisteminę riziką, kaip netikėtai paaiškėjo per antrarūšių paskolų krizę. – Saugi ir sklandžiai veikianti finansų sistema laikoma viešąja gėrybe, kuri šiuolaikinėje visuomenėje yra ne mažiau svarbi nei veikianti transporto, sveikatos apsaugos, ryšių ir informacijos, teisinė ar švietimo sistema. Netgi teisingai pažymėta, kad gerai sutvarkyta finansų sistema yra būtina sąlyga, kad visos socialinės sistemos veiktų tvarkingai. – Žr. gelbėjimo priemonė, bankų krizė, bankų žlugimas, Bredfordo nacionalizavimas, krachas, indėlių draudimas, Elžbietos klausimas, specializuota bankų sistema, finansų klausimai, finansų architektūra, finansų pramonė, finansų švaistymas, finansų rinka, švietimas, augimo svarba, finansų rinkos stabilumas, finansinio stabilumo ataskaita, finansinis teroristas, paskutinės instancijos pinigų skolintojas, pinigų paskirtis, “Hypo Real Estate” gelbėjimo priemonė, “IndyMac” bankrotas, įstaiga, kobros efektas, kredito kortelių fiasko, skolinimo taisyklė, Oro vertybiniai popieriai, Rinkos drausmė, Moneymatters teorema, Paskolos nindzės, Moral Hazard, Hipotekos kapitalo atsiėmimas, Popieriai, Toksiški, Mokėti už žaliąją iniciatyvą, Rizika, Sisteminė, Atsigavimo efektas, Bėgimas, Šešėlinė bankininkystė, Šokinis atsigavimas, Sielos masažas, Streso testas, Sisteminis konfliktas, Finansų rinka, Europos sisteminės rizikos taryba, Perpildyta sistema, Nuostolių absorbavimas, Asmeninė, Turto mokestis, Sąmokslo teorijos, Sutartinė ištikimybė, Pasitikėjimas, Priverstinis nusavinimas.
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/
Šaurākā nozīmē – valūtas zonas centrālā banka un bankas kopā. – Plašākā nozīmē papildus turpmāk minētajām ir iekļautas arī apdrošināšanas sabiedrības un dažas citas kapitāla iekasēšanas aģentūras. – Plašākajā nozīmē – institucionālo apstākļu kopums, kas kalpo kapitāla piedāvājuma un pieprasījuma, kā arī visu ar to saistīto pakalpojumu sakritībai; sistēma šeit tiek saprasta kā atsevišķu sastāvdaļu tīkls, kas kopā veido mērķtiecīgu, savstarpēji saistītu un savstarpēji atkarīgu vienību. Finanšu sistēma šajā nozīmē ietver arī finanšu starpniekus, vērtspapīru biržas, visu maksājumu sistēmu, tostarp maksājumu sistēmas, uzraudzības iestādes, kā arī vispārējo tiesisko regulējumu līdz pat grāmatvedības pamatnostādnēm un maksātnespējas tiesību aktiem. Daudzos gadījumos finanšu sistēmā ir iesaistīta arī valsts. Tas ir tāpēc, ka ir pierādīts, ka finanšu sistēmas sabrukumu īpaši bīstamās situācijās – kā tas bija paaugstināta riska hipotekāro kredītu krīzes laikā – galu galā var novērst tikai ar valsts apņemšanos. – Finanšu sistēma šajā plašākā nozīmē dažādās valstīs atšķiras, jo finanšu sistēmai ir raksturīgs īpašs regulējums. No otras puses, finanšu sistēma vienmēr ir kustībā. Kopš aptuveni 1990. gada jaunu finanšu starpnieku, piemēram, riska ieguldījumu fondu, un jaunu finanšu produktu veidu, jo īpaši strukturētu produktu, kas paredzēti kredītriska nodošanai, pieaugošā loma ir padarījusi iestāžu, finanšu tirgu un reālās ekonomikas attiecību tīklu valstu un pasaules līmenī ievērojami sarežģītāku un līdz ar to arī nepārredzamāku. Rezultātā radušās informācijas nepilnības apgrūtināja sistēmiskā riska atpazīšanu, kā tas pēkšņi kļuva redzams paaugstināta riska hipotekāro kredītu krīzes laikā. – Droša un vienmērīgi funkcionējoša finanšu sistēma tiek uzskatīta par sabiedrisko labumu, kas mūsdienu sabiedrībā ir vismaz tikpat svarīgs kā funkcionējoša transporta sistēma, veselības aprūpes sistēma, sakaru un informācijas sistēma, tiesību sistēma vai izglītības sistēma. Ir pat pareizi norādīts, ka sakārtota finanšu sistēma ir priekšnoteikums visu sociālo sistēmu sakārtotai darbībai. – Sk. bail-out, banku krīze, banku krīze, banku sabrukums, Bredfordas nacionalizācija, krahs, noguldījumu apdrošināšana, Elizabetes jautājums, specializētā banku sistēma, finanšu jautājumi, finanšu jautājumi, finanšu arhitektūra, finanšu nozare, finanšu izšķērdēšana, finanšu tirgus, izglītība, izaugsmes nozīme, finanšu tirgus stabilitāte, finanšu stabilitātes ziņojums, finanšu terorists, pēdējās instances naudas aizdevējs, naudas mērķis, Hypo Real Estate bail-out, IndyMac bankrots, iestāde, kobra efekts, kredītkaršu fiasko, kreditēšanas noteikumi, Gaisa vērtspapīri, Tirgus disciplīna, Moneymatters teorēma, Nindzju aizdevumi, Morālais risks, Hipotekārā kapitāla izņemšana, Papīri, Toksisks, Maksāt zaļo iniciatīvu, Risks, Sistēmiskais, Atveseļošanās efekts, Skrējiens, Ēnu banku sistēma, Šoka atveseļošanās, Dvēseles masāža, Stresa tests, Sistēmiskais konflikts, Finanšu tirgus, Eiropas Sistēmisko risku padome, Pārplūdes sistēma, Zaudējumu absorbcija, Personiskais, Aktīvu nodeva, Konspirācijas teorijas, Līgumiskā uzticība, Uzticība, Piespiedu ekspropriācija.
Uzmanību: Finanšu enciklopēdija ir aizsargāta ar autortiesībām, un to drīkst izmantot tikai privātām vajadzībām bez skaidras piekrišanas!
Universitātes profesors Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesors Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
E-pasta adrese: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/
Last posts
- Bruttoanlagevermögen zu Wiederbeschaffungspreisen
- Modernitätsgrad des staatlichen Kapitalstocks
- Geoökonomische Fragmentierung
- Debasement Trade
- Kreditverbriefung
- Einlagenpuffer
- Produktivitätsansatz zur Bewertung der preislichen Wettbewerbsfähigkeit
- Kerninflationsrate
- Strukturelles Beschäftigungswachstum
- NiGEM
Comments
So empty here ... leave a comment!