Stabilizavimo mechanizmas, Europos (kartais taip pat

stabilumo mechanizmas ir euro krizių fondas), ESM (Europos stabilizavimo mechanizmas): 2011 m. kovo mėn. Europos politikai galutinai patvirtino Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę, kuri 2012 m. kovo mėn. pakeitė Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę. – Organizaciniu požiūriu ESM yra naujas subjektas, sukurtas Tarptautinio valiutos fondo pavyzdžiu. Valdymo organas yra Valdančioji taryba, kurios nariai, turintys balso teisę, yra euro zonos šalių finansų ministrai. Šis organas vienbalsiai sprendžia dėl finansinės paramos skyrimo, dydžio ir sąlygų. Visi kiti sprendimai priimami aštuoniasdešimties procentų balsų dauguma; balsų svoris nustatomas pagal kapitalo raktą. ESM yra įsikūręs Liuksemburge. Ankstesnis krizių fondas – Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė – veikė iki 2013 m. birželio mėn., kai buvo prijungtas prie Europos stabilumo mechanizmo. – Svarbios šios nuostatos: – ESM gauna 800 mlrd. eurų kapitalą. Iš šios sumos 500 mlrd. eurų galima skolinti, o 300 mlrd. eurų yra rezervas. 80 mlrd. eurų bus sumokėta grynaisiais pinigais kaip euro zonos valstybių narių pasirašytas kapitalas. – Atskirų narių įnašai į ESM nustatomi pagal raktą, kuris grindžiamas ECB kapitalo dalimi. – Vokietija skiria 27,15 proc. grynųjų pinigų mokėjimų ir reikalaujamo kapitalo arba garantijų; tai reiškia, kad reikės sumokėti 21,7 mlrd. eurų. Be to, Vokietija turės suteikti 168,3 mlrd. eurų reikalaujamo kapitalo arba garantijų. Iš viso 22 mlrd. eurų piniginį įnašą Vokietija turi sumokėti į ESM penkiomis lygiomis dalimis 2013-2017 m. – Įmokos į ESM bus įskaičiuotos į valstybės skolą, kaip apibrėžta Mastrichto sutartyje – skolos lygis negali viršyti šešiasdešimties procentų bendrojo vidaus produkto – bet ne į biudžeto deficitą – metinė nauja grynoji skola negali viršyti trijų procentų bendrojo vidaus produkto; taip pat žr. ARUV 140 straipsnį. – Tarptautinis valiutos fondas perpus padidins bendrą skolinimui skirtą sumą. Tai reiškia, kad prie 500 mlrd. eurų bus pridėta dar 250 mlrd. eurų. – ESM gali teikti paskolas valstybėms narėms tik tuo atveju, jei kyla pavojus visos euro zonos finansiniam stabilumui. Be to, paskolos yra susietos su ekonominės ir fiskalinės politikos sąlygomis. – Nuo 2013 m. į visas euro valstybių išleidžiamas obligacijas bus įtrauktos skolos restruktūrizavimo sąlygos (CAC). Remiantis šiomis nuostatomis, privatūs kreditoriai gali būti įtraukiami kiekvienu konkrečiu atveju, jei valstybė nebegali aptarnauti savo skolų. Tačiau atsisakyta privalomo privačių kreditorių dalyvavimo. – Palyginti su visais kitais kreditoriais, išskyrus Tarptautinį valiutos fondą, ESM turi pirmenybę; jo reikalavimai turi būti tenkinami pirmiausia. – Iš esmės ESM taip pat gali pirkti narių, kurioms kyla grėsmė, vyriausybių obligacijas. – Jei narė nevykdo savo mokėjimo įsipareigojimų ESM, kitos valstybės narės turi automatiškai suteikti kapitalo injekciją. Kadangi labai įsiskolinusios šalys, tokios kaip Graikija, Portugalija ar Ispanija, taip pat turėtų įnešti dalį kapitalo, panašu, kad šiuo atveju gresia įsipareigojimų nevykdymas; tokiu atveju Vokietijai tektų prisiimti papildomą naštą. – ESM kritikai pabrėžė, kad euro zonos narės su Stabilumo ir augimo paktu atsisveikino pro užpakalines duris. Europos stabilumo mechanizmas paragino nares vykdyti netinkamą ekonominę ir finansinę politiką, pasikliaujant Bendrijos pagalba (moralinė rizika); padidėjo susirūpinimas dėl Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės. Didelį susirūpinimą kelia ir konstitucinė teisė. Taip yra todėl, kad prisiėmus garantiją (2011 m. pavasarį vien Vokietija Graikijai, Airijai ir Portugalijai suteikė 168 mlrd. eurų garantiją) pradedama procedūra, kurios pabaigoje gali būti įpareigota sumokėti labai dideles sumas, o Vokietijos parlamentas tam neturi jokios įtakos. Visa tai prieštarauja Lisabonos sutarties 125 straipsniui, pagal kurį savitarpio pagalbos įsipareigojimai netaikomi. – Vien konstituciniai klausimai, susiję su EFSF ir ESM, dabar tapo ypatinga teismų praktikos sritimi. 2014 m. kovo 18 d. Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas atmetė kelis ieškinius dėl ESM. Šio sprendimo interpretacijų ir komentarų yra daug. Vis dėlto Vokietijos įsipareigojimų rizika negali automatiškai viršyti sutartos 190 mlrd. eurų sumos; dėl kiekvieno padidinimo turi spręsti Bundestagas.- Apskritai ESM gali laimėti laiko struktūrinėms problemoms kai kuriose EPS valstybėse narėse išspręsti; taigi atitinkamų šalių koregavimo kelias yra ilgesnis ir gerokai lengvesnis. Tačiau ESM pats savaime negali padėti rasti reikiamo sprendimo. – 2013 m. vasarą dalyvaujančių šalių vyriausybių vadovai nusprendė, kad Europos stabilumo mechanizmas taip pat gali padėti sunkumų patiriančioms institucijoms. Tiesioginiam bankų rekapitalizavimui skirta suma neviršijo 60 mlrd. eurų. Tačiau ESM valdytojų taryba gali padidinti šią sumą, jei mano, kad tai būtina. – ESM taip pat leidžiama antrinėje rinkoje pirkti nestabilių narių vyriausybių obligacijas. Tačiau reikėtų pažymėti, kad terminas “antrinė rinka” nėra apibrėžtas laike. Pavyzdžiui, bankas gali įsigyti vyriausybės obligacijų kaip pirminis pirkėjas (pirmasis pirkėjas) ir perparduoti šiuos vertybinius popierius – kraštutiniu atveju per vieną sekundę – ESM. – Žr. automatinis koregavimas, investuotojų streikas, gelbėjimas, kaltinimų žaidimas, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių sąsajos, disfunkcionalumas, valiutos zona, Europos skolos agentūra, Europos pinigų sąjunga, esminė klaida, Europos stabilumo mechanizmas, paketas “Euro plius”, ECB balansas, finansinis stabilumas, fiskalinis paktas, Graikijos krizė, tarpusavio spaudimas, Airijos krizė, japonizacija, perpetuum mobile, politikos spaustukas, politikos įsipareigojimų nevykdymas, Portugalijos krizė, gelbėjimas, gelbėjimo priemonė, rizikos prisiėmėjai, galutinis, šešėlinė skola, šešėlinė valstybė, pusmetis, Europos, solidarumas, finansinis, blokavimo sąskaita, valstybės skolos spaudimas, Stabilumo ir augimo paktas, esminė klaida, pervedimų sąjunga, perskirstymas, centrinių bankų sukeltas, disbalansas, EPS vidaus, turto mokestis, skolos ir našumo ryšys, sutarties laikymasis, augimo ir skolos faktas, istorinis, augimo skatinimas, augimo jėgų sutelkimas. – Plg. 2011 m. vasario mėn. Deutsche Bundesbank mėnesinį pranešimą, p. 72 f. (numatomos problemos, jei ESM pirktų antrinėje rinkoje), 2011 m. balandžio mėn. Deutsche Bundesbank mėnesinį pranešimą, p. 53 f. (priemonės, kuriomis siekiama išvengti tolesnių valstybės skolos krizių), 2011 m. liepos mėn. ECB mėnesinį pranešimą, p. 76 f. (išsamus pristatymas; naudingos apžvalgos, vertinimas; literatūros nuorodos), 2011 m. lapkričio mėn. 43 (priemokos už Kiaulių vyriausybės obligacijas nuo 2009 m.), ECB 2012 m. metinė ataskaita, p. 150 f. (Sutarties įsigaliojimas; susitarimai dėl ESM finansinės galios stiprinimo; tolesni valstybių ir vyriausybių vadovų sprendimai), Deutsche Bundesbank 2012 m. vasario mėn. mėnesinė ataskaita, p. 66 f. (ESM pristatymas ir vertinimas).

Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/