Valstybės skola, poveikis (valstybės skolos poveikis)

Didelė valstybės skola – skolos aptarnavimui skiriamos lėšos (skolos aptarnavimas), kurių nebegalima skirti produktyvioms išlaidoms – visų pirma: Investicijos, skirtos gamybai pritaikyti prie technikos pažangos ir taip užtikrinti būsimą ekonomikos ir visuomenės gyvybingumą, nebėra prieinamos; Tai lemia didesnį palūkanų normų lygį, kurį sukelia padidėjusi konkurencija dėl investuotojų (išstūmimas), – o tai savo ruožtu daro neigiamą poveikį ekonomikos augimo dinamikai, nes įmonės dabar turi imti investicines paskolas iš bankų ne tokiomis palankiomis sąlygomis; vis sunkiau finansuoti vertingas investicijas; taip pat – neapibrėžtumas (neužtikrintumas), atsirandantis dėl didėjančios valstybės skolos: t. y. netikrumas, ar vyriausybė grąžins skolą mažindama išlaidas, didindama mokesčius ar infliaciją), daro tiesioginį poveikį augimui, nes didina verslininkų veiksmų neapibrėžtumą; – mažina vidaus pajamas, nes obligacijos denominuotos užsienio valiuta; – siaurina fiskalinės politikos galimybes, nes didėja skolos aptarnavimas, kitaip tariant: valstybė negali skatinti visuminės paklausos ekonomikos silpnumo laikotarpiu, pavyzdžiui, remdama bedarbius, mažindama mokesčių naštą ar valstybės finansuojamus specialius pastatus, o tai savo ruožtu taip pat – apriboja valstybės galimybes finansuoti infrastruktūros projektus; tai taip pat sukelia augimą stabdantį poveikį; – viršijus tam tikrą skolos lygį, kyla abejonių dėl valstybės kreditingumo, o tai, kaip dažnai rodo naujausia finansų istorija, gali labai greitai privesti prie valstybės bankroto. – Žr. Fiscal drag, įsipareigojimų nevykdymas, politikos įsipareigojimų nevykdymas, Rogoffo tyrimas, valstybės obligacijos, valstybės skolos mažinimas, valstybės skola, vartojimą mažinanti valstybės skola, valstybės skolos spaudimas, valstybės skolos ir palūkanų normos koreliacija. – Plg. 2010 m. birželio mėn. mėnesinį ECB biuletenį, p. 91 ir toliau (valstybės skolos mažinimo sąnaudos ir nauda; patirtis), p. 94 ir toliau (bendroji skola ir finansinis turtas euro zonoje 1999-2009 m.; apžvalgos), 2010 m. ECB metinį pranešimą, p. 83 ir toliau (fiskalinės konsolidacijos sąnaudos ir nauda; se), 2010 m. Finansinio stabilumo ataskaitą, p. 28 ir toliau (skolos ir augimo ryšys), 2012 m. balandžio mėn. mėnesinį ECB biuletenį, p. 63 ir toliau. (išsamus skolos tvarumo pristatymas visos euro zonos ir atskirų narių atžvilgiu; daug apžvalgų), Finansinio stabilumo ataskaita 1012, p. 21 f. (abejonės dėl kai kurių EPS narių skolos tvarumo sukelia pasitikėjimo krizę), plg. 2013 m. kovo mėn. ECB mėnesinę ataskaitą, p. 92 f. (didelės valdžios sektoriaus skolos stabdo augimą; apžvalgos; nuorodos), 2014 m. sausio mėn. mėnesinę Deutsche Bundesbank ataskaitą, p. 41 f. (pasitikėjimo krizės įveikimo būdai; daug apžvalgų; nuorodos).

Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/