Europos finansinio stabilumo fondas, EFSF kartais taip pat Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF)

2010 m. birželio mėn. įsteigtas fondas, kurio veikla iš pradžių buvo apribota iki 2013 m. (specialios paskirties įmonė, teisiškai pagal Liuksemburgo teisę – akcinė bendrovė [Société Anonyme]), finansuojamas euro zonos narių, iš kurio bus remiamos sunkumų patiriančios bendros valiutos narės. Fondas paskolas finansuoja išleisdamas obligacijas. Šiuos vertybinius popierius garantuoja euro zonos valstybės narės. Kiekviena šalis garantuoja 120 proc. savo dalies. Obligacijos, kurių suma neviršija 366 mlrd. EUR, todėl turi būti garantuota 440 mlrd. EUR turi būti garantuoti. Pagal susitarimo sąlygas Vokietijai tenka 211 mlrd. eurų. EUR. Pertekliaus tikslas – užtikrinti, kad specialiosios paskirties įmonė gautų geriausią įmanomą reitingą ir kad refinansavimo išlaidos būtų mažos. – Euro zonos finansų ministrų sprendimu nuo 2011 m. liepos mėn. EFSF taip pat leidžiama “tam tikrais išimtiniais atvejais” pirkti labai įsiskolinusių narių vyriausybių obligacijas, t. y. praktiškai teikti paskolas. – Beveik pusę pirmųjų EFSF išleistų obligacijų iš pradžių pasirašė Azijos investuotojai – daugiausia valstybės turto fondai, draudimo bendrovės ir pensijų fondai. Paprastai jie laiko vertybinius popierius iki jų išpirkimo termino; kita vertus, Europos ir ypač anglosaksų abonentai perka ir parduoda vertybinius popierius palyginti trumpais laiko tarpais. Tačiau dėl naujienų apie Europos gelbėjimo programą Azijos pirkėjai sulaikė naujų emisijų pirkimą. – EFSF visų pirma skirtas tam, kad sunkumų patiriančios šalys turėtų laiko taikiai ir už priimtinas palūkanų normas sumažinti savo skolas. – Tačiau tai tikriausiai pavyks tik tuo atveju, jei santykinai maža šalis narė susidurs su mokėjimo sunkumais. Tokios didelės šalies kaip Italija įsipareigojimų nevykdymas negalėjo būti absorbuotas gelbėjimo skėčio. – Stabilizavimo mechanizmas buvo plačiai vertinamas kaip labai abejotinas, nes juo nustatomos neteisingos paskatos (moralinė rizika) ir jis vargu ar galėtų padėti sutvarkyti valstybės finansus. Galų gale, kaip šalis, nesugebanti suvaldyti savo skolos, galėtų staiga pakeisti savo elgesį, kai naudojasi kitų šalių pinigais? – Taip pat iškyla kita moralinės rizikos problema. Jei yra krizių mechanizmas, padedantis valstybei kritiniu atveju, tai sukuria netinkamas paskatas privatiems kreditoriams, ypač tokių šalių vyriausybių obligacijų pirkėjams. Jų įtraukimas į krizės sprendimo procesą gali užkirsti kelią jiems pirkti pelningus – nes kaina maža – vertybinius popierius. Tokiu būdu bankrutuojanti valstybė negautų daugiau lėšų ir būtų priversta subalansuoti savo išlaidas ir pajamas. – Konstituciniu požiūriu buvo kritikuojama, kad buvo pažeista pagrindinė šalių donorių parlamentų teisė, t. y. teisė spręsti būtent dėl pajamų ir išlaidų. Dėl vis didėjančių garantijų EFSF galiausiai tampa neįmanoma nuolatinė parlamento vykdoma valstybės finansų kontrolė. Todėl Vokietijoje Federalinis Konstitucinis Teismas buvo paprašytas nustatyti, kad federalinės vyriausybės mokėjimai ir pažadai atlikti bet kokius mokėjimus (garantijos) į EFSF priklausytų nuo parlamento pritarimo. – Visa tai savo ruožtu sukelia nusivylimo efektą tarp tų šalių gyventojų, kurie galiausiai turi išlaikyti kitus per EFSF (“Europa – ne taip!”). Taip yra todėl, kad ne be pagrindo EFSF veikla laikoma SESV 125 straipsnio nuostatos dėl pagalbos neteikimo apėjimu, o EFSF suvokiamas kaip įstaiga (kai kas net kalba apie blogąjį banką), kuri atskirų narių skolas paverčia visų narių skolomis. Kai kurie taip pat mano, kad EFSF yra šiaudinis įrankis, kuriuo siekiama pagaliau gauti seniai trokštamą politinę prieigą prie ECB spausdinimo mašinos. – Diskusijos apie sverto įvedimą – oficialiai užmaskuotą kaip “priemonių efektyvumo didinimą” – sukėlė visuotinį nepasitikėjimą. Nes galiausiai tai bet kuriuo atveju reiškia, kad EFSF, pasitelkęs abejotinus finansinius triukus ar neaiškius pažadus, kiekvieną kartą paimtą eurą gali išleisti kelis kartus. – Net ir numatomas tolesnis ir tolesnis EFSF finansų didinimas ir, žinoma, jo įgaliojimai išleisti vertybinius popierius ar skolintis jų iš ECB jokiu būdu neišspręs struktūrinių deficito valstybių problemų: geriausiu atveju taip tik laimimas laikas. Tačiau būtina šalinti valstybės skolos krizės priežastis, t. y. vykdyti seniai pribrendusias struktūrines reformas ir užtikrinti tvirtą ir tvarų valstybės finansų pagrindą. Todėl kritikai EFPIS pavadino “viešosios teisės institucija, skirta nusikalstamam bankroto vilkinimui”. – Žr. investuotojų streikas, gelbėjimo priemonė, kaltinimų žaidimas, šantažo potencialas, euroobligacijos, Europos skolos agentūra, Europos stabilumo mechanizmas, Europos valiutos fondas, sąlyginė skola, ECB balansas, finansinis stabilumas, aukso auka, Graikijos krizė, tarpusavio spaudimas, fiskalinis konsolidavimas, Airijos krizė, japonizacija, paskutinės išeities nuostata, neuro, politikos spaustukas, politikos įsipareigojimų nevykdymas, gelbėjimo priemonė, rizikos prisiėmėjas, galutinė, solidarumas, finansinė, šešėlinė valstybė, specialioji skolinimosi teisė, užblokuota sąskaita, valstybės skolos spaudimas, stabilumo ir augimo paktas, esminė klaida, fiskalinė sistema, pervedimų sąjunga, trejetas, skolos ir našumo ryšys, turto mokestis, sutarties ištikimybė, pasitikėjimo burbulas, augimo ir skolos faktas, istorinis, augimo jėgos mobilizavimas, centrinių bankų pašaras, priverstinė ekspropriacija. – Plg. 2010 m. gegužės mėn. mėnesinę Deutsche Bundesbank ataskaitą, p. 12 f. (Europos stabilizavimo mechanizmo garantijų kritika), 2010 m. lapkričio mėn. mėnesinę Deutsche Bundesbank ataskaitą, p. 11 f. (prieš teikiant atitinkamą pagalbą probleminės šalys turi imtis patikimų konsolidavimo priemonių), 2010 m. gruodžio mėn. mėnesinę ECB ataskaitą, p. 89 f. (EFSM kitos pagalbos tinkle), 2011 m. vasario mėn. 68 f. ir p. 72 f. (žingsniai Europos stabilumo mechanizmo link), 2011 m. rugpjūčio mėn. mėnesinė Deutsche Bundesbank ataskaita, p. 66 f. (didelis susirūpinimas dėl tęsiamų pagalbos programų), 2011 m. lapkričio mėn. mėnesinė Deutsche Bundesbank ataskaita, p. 43 (priemokos už kiaulių vyriausybės obligacijas nuo 2009 m.), (išsamus valstybės skolos krizės aprašymas; daug apžvalgų; nuorodos į literatūrą).

Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/