Centrinių bankų vykdomi pirkimai

Jei neapibrėžta kitaip, tai reiškia vertybinių popierių pirkimą antrinėje rinkoje, kurį vykdo centrinis bankas, taip netiesiogiai finansuodamas valstybę. – Pavyzdžiui, Graikijos krizės metu 2010 m. vasarą ECB pirmą kartą įsigijo euro zonos valstybių narių vyriausybės obligacijų, kurių kaina buvo labai smarkiai kritusi (Vertybinių popierių rinkų programa, VPRP). Paprastai tai buvo laikoma tabu pažeidimu; ECB netgi buvo vadinamas bloguoju euro zonos banku. Juk centrinio banko užduotis negali ir neturi būti pirkti vertybinių popierių, kurių rinka nenori (šiukšlių popierių); šiukšlių popieriai), nes blogiausiu atveju centrinis bankas lieka sėdėti su šiais popieriais, t. y. patiria nuostolių, – kai kurios euro zonos valstybės centrinio banko įsikišimą supranta taip, kad ECB prireikus gali pirkti jų skolas, ir – kaip paaiškėjo, toks požiūris sukelia ginčus savo gretose – protestuodami atsistatydino Bundesbanko prezidentas Axelis Weberis ir ECB vyriausiasis ekonomistas Jürgenas Starkas, Jürgen Stark, atsistatydino protestuodamas prieš SMP, – ar ECB turėtų būti leista veikti kaip neapgalvotos valstybių narių fiskalinės politikos pataisos institutas, – net ar Europos pinigų politika dabar turėtų būti pavaldi fiskalinei politikai ir atskirų valstybių nemokumo rizikai. – ECB antrinėje rinkoje įsigijus vyriausybių obligacijų, pastarasis prarado didelę reputaciją tarp gyventojų. Abejonės dėl ECB nepriklausomumo ne tik sustiprėjo, bet net ir viršijo jas, ypač po to, kai politikai viešai paragino centrinį banką į savo portfelį įtraukti sunkumų patiriančių euro zonos valstybių narių vyriausybių obligacijas. – Kai įvairios pirkimo programos nebuvo sėkmingos, centriniai bankai (Japonijos, JAV ir ECB) padidino statymus. Tai darydami centriniai bankai taip pat priartino ilgalaikių palūkanų normą kapitalo rinkoje prie nulio. Tai atbaido privačius obligacijų pirkėjus. Ieškodami priimtino pelningumo, jie turės pirkti akcijas. Per tai akcijų rinkoje švenčiami rekordai, kuriami burbulai. – Centriniai bankai gina šią politiką, sakydami, kad jie tik nori skatinti investicijas pigiais pinigais ir kad jie gali lengvai “išsiurbti” pinigų perteklių, nes ekonominė galia didėja dėl papildomų investicijų. Tačiau iš tikrųjų dėl tokios centrinio banko politikos šalys skolininkės visada matė mažiau priežasčių vykdyti seniai pribrendusias struktūrines reformas ir taip didinti savo konkurencingumą. Kaip neabejotinai įrodyta ECB politikos atveju, už tokias centrinio banko priemones turi sumokėti indėlininkai ir apdraustieji, nes jie yra šaltai nusavinami. Tačiau tai, kad centrinis bankas aiškiai vykdo paskirstymo politiką tokiu paslėptu būdu (slaptai; už akių), yra visiškai nepriimtina, visų pirma dėl to, kad jam trūksta demokratinio teisėtumo. Tačiau kadangi didžioji dauguma, formuojanti savo nuomonę, kur kas labiau domisi futbolo klubo varžybomis, o ne lengvai suprantamais šalies ekonomikos ryšiais, centrinis bankas gali beveik nekritiškai veikti kaip šešėlinė vyriausybė. – Žr. “AIG” sandoris, baimė, iškreiptas, obligacijų kainų skirtumas, prielaida, centrinė bankininkystė, gelbėjimas, bankas, sisteminis, bankų sąjunga, bazukė, balanso koregavimas, kaltės žaidimas, rizikos pasidalijimas, “ClubMed”, padengtos obligacijos, deficito finansavimo draudimas, demokratijos deficitas, ekspropriacija, šaltis, euroobligacijos, bendros, Europos pinigų sąjunga, esminė klaida, ECB nuodėmė, Graikijos krizė, Airijos krizė, skubi likvidumo pagalba, moralinė rizika, branduolinis variantas, planas C, politikos spaustukas, politikos nevykdymas, kiekybinis palengvinimas, gelbėjimo priemonė, septynių procentų riba, valstybės skolos grąžinimas, skolos narkotikai, skolos grąžinimo paktas, Europos, pervedimų sąjunga, perskirstymas, centrinio banko sukelta krizė, neaiškumas, konstruktyvumas, sutarčių laikymasis, pasitikėjimo burbulas, bankas zombis. – Plg. 2010 m. birželio mėn. mėnesio ECB mėnesio ataskaitą, p. 24 ir toliau ir p. 33 ir toliau (dėl dramatiškos situacijos finansų rinkose prireikė skubios ECB intervencijos superkant vyriausybės obligacijas), 2010 m. ECB metinę ataskaitą, p. 21 (pirkimų pagrindimas), 2011 m. rugsėjo mėn. mėnesio ECB mėnesio ataskaitą, p. 57 ir toliau (ECB pagrindimas tęsti vertybinių popierių rinkų programą), 2011 m. gruodžio mėn. mėnesio ECB mėnesio ataskaitą, p. 44 (naujesni duomenys).

Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/