Mažmeninėje prekyboje Vokietijoje, paplitusioje maždaug iki 1950 m., šiandien dar ne visiškai išnykusioje ir, kaip rodo ekonomikos istorija, labai senas daugiausia neturtingesnių privačių namų ūkių įprotis už įsigytas prekes mokėti vėliau. Finansiškai silpnos, dažniausiai savininkų valdomos mažmeninės prekybos įmonės (mažmenininkai, maisto prekių pardavėjai) negalėjo atsiskaityti su didmenininkais grynaisiais pinigais, o didmenininkai savo ruožtu turėjo vėl skolintis iš savo tiekėjų arba bankų. Dėl tokios palūkanų naštos mažmenininkų prekės neišvengiamai pabrango, palyginti su universalinėmis parduotuvėmis, taip pat su mažmeninės prekybos kooperatyvais, kurie savo klientams siūlė pelno dalį (nuolaidą), jei jie pasirašydavo kooperatyvo akcijas. – Be to, mažmenininkų, tokiu būdu teikiančių kreditus klientams, įsipareigojimų nevykdymo rizika buvo labai didelė, nes ypač mažiau pasiturintys privatūs namų ūkiai dėl ligos, nedarbo ir kitų nepalankių gyvenimo sąlygų negalėjo grąžinti skolų; senuose dokumentuose mažmeninės prekybos (CH: retail trade) nuostoliai dėl įsipareigojimų nevykdymo paprastai nurodomi trisdešimt procentų. – Mažmenininkas turėjo įtraukti šiuos nuostolius į pardavimo kainos apskaičiavimą, o tai vėl pabrangino prekes ir dažnai suteikdavo jam kainų klastotojo reputaciją, prieš kurį buvo reikalaujama oficialaus įsikišimo ir, kaip rodo ekonomikos istorija, jis dažnai buvo pasiektas. – Ekonominių pašto ženklų įvedimas buvo bandymas pasipriešinti pirkėjų pirkimui kreditan. – Žr. Karaliaučiaus sistema, vartojimo kreditas, vartojimo kreditas, mokėjimas dalimis, maisto produktų mokestis.
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/