Šiandien tai bendrinis terminas, kuriuo vadinami visame pasaulyje veikiantys rizikos fondai, t. y. kapitalo valdymo įmonės, kurioms daugiausia būdingi šie bruožai: – jie aiškiai siekia išskirtinės sėkmės rinkoje. Siekdami šio tikslo, jie ieško pervertinto arba nepakankamai įvertinto visų rūšių turto (nepakankamai įvertintas – parduodamas už mažesnę nei reali vertė, nors nustatyti “realią” vertę visada problemiška): fondas siekia atrasti ir pelningai išnaudoti rinkos trūkumus; – investuotojai yra siaurai apibrėžtas institucinių investuotojų, t. y. bankų, bendrovių ir kitų fondų, arba turtingų asmenų skaičius; – investuotojų indėliai paprastai susiejami ilgam laikui (paprastai iki trejų metų), todėl fondo vadovybė gali pritaikyti savo strategiją ilgesniam laikotarpiui; – joms (kol kas) netaikoma tiesioginė valdžios institucijų priežiūra, todėl jos pageidauja būti įsikūrusios ofšorinėse vietovėse (mokesčių rojuose); – jos reaguoja itin lanksčiai; vadovybė paprastai gali gana laisvai rinktis investavimo rinkas, priemones ir strategijas; – vadovų atlyginimas daugiausia priklauso nuo veiklos rezultatų, todėl patys vadovai paprastai turi turėti gana didelę nuosavybės dalį, o jų teisė į pelną dažnai siejama su prieš tai patirtų nuostolių kompensavimu; – siekiant padidinti tikėtiną grąžą, dažnai naudojamos ir kreditais finansuojamos lėšos (svertas); kai kuriais atvejais keturi penktadaliai įsipareigojimų finansuojami skolintu kapitalu, todėl sukuriamas labai didelis sverto poveikis; – fondų valdytojai daro spaudimą savo investavimo srities įmonėms ir verčia jas kuo geriau atlikti savo valdymo funkcijas, kurios investavimo metu dažnai būna netinkamos ir todėl nepajėgios; – perduodant visas administracines užduotis bankui – ten jos vadinamos tarpininkavimo veikla – fondą galima valdyti turint tik labai nedaug darbuotojų. – Taigi rizikos draudimo fondus galima laikyti banko ir investicinio fondo hibridu. – Centriniai bankai į rizikos draudimo fondus žiūri įtariai, nes jie paprastai yra labai jautrūs sukrėtimams, todėl nelikvidumo ir nemokumo pavojus yra ypač didelis; pavyzdžiui, 1998 m. pasauliniu mastu veikiantis rizikos draudimo fondas LTCM sukėlė pasaulio finansų sistemos krizę. George’o Soroso fondas Quantum (Sorosas laikomas tuo, kuris sukūrė rizikos draudimo fondų rinką) 1992 m. netgi privertė devalvuoti svarą sterlingų (Soroso spekuliacija). – TAB jau daugelį metų bando užtikrinti, kad rizikos draudimo fondams būtų taikomos tarptautinės priežiūros taisyklės. 2007 m. pradžioje apie trisdešimt procentų pasaulio kapitalo buvo investuota į maždaug 9 200 rizikos draudimo fondų. Tačiau tuo metu tik apie 13 proc. rizikos draudimo fondų valdė didesnį nei 500 mln. JAV dolerių turtą. Apie trisdešimt procentų lėšų sudarė nuo 25 iki 100 milijonų JAV dolerių. Apsidraudimo sandorių nusidėvėjimo rodiklis lėšų visame pasaulyje 2000-2006 m. sudaro trisdešimt procentų. – Per finansų krizę, kilusią po antrarūšių paskolų krizės, išnyko maždaug ketvirtadalis visų rizikos draudimo fondų; tuo pat metu valdomas turtas sumažėjo maždaug keturiasdešimčia procentų. – Apytiksliais skaičiavimais, 100 didžiausių rizikos draudimo fondų, t. y. šiek tiek mažiau nei vienas procentas visų fondų, 2012 m. valdė du trečdalius viso rizikos draudimo fondų valdomo turto. – Vokietijoje rizikos draudimo fondai teisiškai vadinami “specialiu turtu su papildoma rizika” ir InvG 112 straipsnyje apibrėžiami kaip “investicinis turtas, kuriam taikomas rizikos diversifikavimo principas ir kuriam netaikomi jokie apribojimai renkantis turtą (…) pagal jo investavimo strategiją”. – Žr. aktuarijus, kanibalizavimas, užbiržinė prekyba, bankų reguliavimo paradoksas, priežiūra, netiesioginis, brokerystė, klubinis sandoris, konvertuojamasis arbitražas, sandorio šalies rizikos valdymo politikos grupė, paskolų ir popierių verslas, finansinio įsiskolinimo mažinimas, domino efektas, formulės, finansų matematika, svertas (poveikis), rizikos draudimo fondų priežiūra, rizikos draudimo fondų pavojai, skėriai, Hudle Rate, indeksų arbitražas, Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija, kapitalo užvaldymas, kredito išvestinės finansinės priemonės, teisinė nuomonė, sverto teorija, ilgo ir trumpo laikotarpio arbitražas, neveiksnios paskolos, nebiržinė prekyba, reitingavimo teorija, pavieniai rizikos draudimo fondai, Soroso spekuliacija, turto vertės investuotojai, vertės valdymas, turto portfelis, zombių bankas, – plg. 1999 m. kovo mėn. Vokietijos Bundesbanko mėnesinė ataskaita, p. 31 ir toliau (Rizikos draudimo fondų vaidmuo finansų rinkose: išsamus pristatymas; apžvalgos), Federalinės prekybos vertybiniais popieriais priežiūros tarnybos 2001 m. metinė ataskaita, p. 9 ir toliau, Deutsche Bundesbank 2003 m. metinė ataskaita, p. 48, BaFin 2003 m. metinė ataskaita, p. 211 ir toliau (naujausi teisiniai pokyčiai; priežiūros pasekmės), BaFin 2004 m. metinė ataskaita, p. 18 ir toliau (pagrindiniai principai; sisteminės rizikos sukėlėjai), p. 145 ir toliau (rizikos valdymas draudimo bendrovėse, turinčiose rizikos draudimo fondų akcijų), p. 182 ir toliau (priežiūros leidimų klausimai), BaFin 2005 m. metinė ataskaita, p. 152 (rizikos draudimo fondų keliama rizika), BaFin 2006 m. metinė ataskaita, p. 159 f. (priežiūros vizitai; specialūs auditai), p. 171 f. (neatskleisti piktnaudžiavimo rinka atvejai), BaFin 2009 m. metinė ataskaita, p. 43 (pastangos dėl priežiūros registravimo), p. 221 (BaFin priežiūros vizitai), BaFin 2009 m. metinė ataskaita, p. 43, p. 221 f. (pastangos dėl griežtesnio reguliavimo), BaFin 2009 m. metinė ataskaita, p. 43, p. 221 f. (pastangos dėl griežtesnio reguliavimo), BaFin 2009 m. metinė ataskaita, p. 221 f. (pastangos dėl griežtesnio reguliavimo). BaFin 2010 m., p. 239 f. (rizikos draudimo fondų dalis Vokietijoje sumažinta iki minimumo; siekiama tarptautinio reglamentavimo; AIFV direktyva), taip pat atitinkama BaFin metinė ataskaita, skyrius “Prekybos vertybiniais popieriais ir investicinės veiklos priežiūra”, ECB 2006 m. sausio mėn. mėnesinė ataskaita, p. 71 ir toliau. (platus, vadovėlinis pristatymas; vertingos apžvalgos), 2008 m. liepos mėn. Deutsche Bundesbank mėnesinė ataskaita, p. 25 f. (tarptautiniu mastu pastebima didėjanti rizikos draudimo fondų svarba; apžvalgos; literatūros nuorodos), 2012 m. Finansinio stabilumo ataskaita, p. 67 f. (visas šešėlinės bankininkystės sektorius ir jo rizika), BaFin 2012 m. metinė ataskaita, p. 206 (leidimus turinčių fondų skaičius). – Deutsche Bundesbank mėnesiniame statistikos priede “Kapitalo rinkos statistika” taip pat pateikiami duomenys apie vidaus rizikos draudimo fondų (vidaus investicinių fondų) skaičių, apyvartoje esančias akcijas ir turtą, suskirstytus pagal įvairius aspektus.
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/