Pinigų suma, kurią reikia mokėti rinkoje už tarptautiniu mastu parduodamas pagrindines medžiagas (žaliavas). Žaliavų kainų pokyčiai daro įtaką tarpinių žaliavų kainoms. Tačiau, kadangi jos sudaro apie trisdešimt procentų euro zonos gamintojų kainų indekso ir anksčiau ar vėliau patenka į SVKI, centrinis bankas jas atidžiai stebi. – Visoje apdirbamojoje pramonėje stengiamasi kuo labiau absorbuoti žaliavų kainų augimą. Tai dažniausiai daroma mažinant gamybos sąnaudas, – naudojant pakaitalus, – keičiant receptūras arba – taupant administracinėje srityje. – Prekių ženklų savininkai sukūrė stiprius, kainų atžvilgiu neelastingus prekių ženklus (kainų atžvilgiu neelastingus prekių ženklus), paprastai labai daug investuodami į reklamą ir pardavimų skatinimą. Šiuo atveju, kainai padidėjus vienu procentu, paklausa sumažėja daug mažiau nei vienu procentu. Anksčiau dėl taip įgytos kainų nustatymo galios atitinkamos bendrovės galėjo iš karto kompensuoti didesnes kainas, ypač žemės ūkio produktų, didesnėmis galutinių produktų kainomis; dažnai net per daug: jos padidindavo kainas daugiau nei kompensuodavo didesnes sąnaudas, susijusias su padidėjusiomis žaliavų kainomis. – Žr. žemės ūkio politiką, biodegalus, sąnaudų skatinamąją infliaciją, naftos ir maisto produktų sąsają, naftos kainą, finansializaciją, infliaciją, pasaulinę infliaciją, klimato infliaciją, anglies dioksido infliaciją, verslo ciklo diagnozę, baltymų infliaciją, žaliavų burbulą, dviejų ramsčių principą, antrinį poveikį. – Priedo “Euro zonos statistika” skirsnį “Kainos, gamyba, paklausa ir darbo rinkos” atitinkamuose ECB mėnesiniuose biuleteniuose (suskirstytuose su energijos kainomis ir be jų), 2004 m. kovo mėn. mėnesiniame biuletenyje ECB, p. 47 ir toliau (žaliavų kainų svarba pinigų politikai), 2008 m. sausio mėn. mėnesiniame biuletenyje ECB, p. 91 (Besivystančių rinkų paklausa kelia žaliavų kainas ir daro įtaką SVKI), 2008 m. rugsėjo mėn. mėnesiniame biuletenyje ECB, p. 47 ir toliau (žaliavų kainų svarba pinigų politikai). 21 (Žaliavų kainų svyravimai priklausomai nuo spekuliantų: apžvalga), 2008 m. spalio mėn. mėnesinis ECB biuletenis, p. 37 ir toliau (Žaliavų kainų tendencijos; apžvalga), 2008 m. gruodžio mėn. mėnesinis ECB biuletenis, p. 15 ir toliau (ECB pateikiami indeksai; apžvalga), 2009 m. kovo mėn. mėnesinis ECB biuletenis, p. 17 ir toliau (Stulbinantis kainų mažėjimas 2008 m.; apžvalga), 2008 m. ECB metinė ataskaita, p. 65 ir toliau. (pokyčiai finansų krizės metu; apžvalgos), 2010 m. kovo mėn. ECB mėnesinis biuletenis, p. 16 f. (naftos rinka 2000-2009 m.; apžvalgos), 2010 m. ECB metinė ataskaita, p. 60 f. (biržos prekių kainos ir SVKI; suskirstymas pagal sektorius; daug apžvalgų; nuorodos), 2011 m. sausio mėn. ECB mėnesinis biuletenis, p. 13 f. (rinkos būklė ir perspektyvos; kainos nuo 2006 m.; nuorodos), 2011 m. spalio mėn. 52 ir toliau (pagrindinė ir aktuali informacija apie užkrato poveikį; apžvalgos), 2011 m. ECB metinė ataskaita, p. 53 ir toliau (perdavimo poveikis kitiems ekonomikos sektoriams; apžvalgos), 2013 m. spalio mėn. mėnesinė ECB ataskaita, p. 59 ir toliau (labai išsamus pristatymas; daug apžvalgų; nuorodos), 2014 m. liepos mėn. mėnesinė ECB ataskaita, p. 15 ir toliau (žaliavų kainos nuo 1999 m.; įtaka infliacijai; apžvalgos; nuorodos).
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/