Jei nenustatyta kitaip, svarstyti galimybę sustabdyti ES sutarties taikymą labai gilios finansų ir ekonomikos krizės atveju toms valstybėms narėms, kurios gerokai nukrypo nuo Mastrichto kriterijaus dėl “patikimų viešųjų finansų” – biudžeto deficitas negali viršyti trijų procentų, o skolos lygis negali viršyti šešiasdešimties procentų bendrojo vidaus produkto. – Tiesa, Lisabonos sutartyje (SESV 125 straipsnis) taip pat numatyta sąlyga dėl nepadengimo, todėl Bendrija nėra atsakinga už valstybių narių viešųjų įstaigų skolas. Tai taip pat reiškia, kad ECB negali tiesiogiai ateiti į pagalbą, jei pinigų sąjungos narei (pavyzdžiui, Graikijai) gresia nacionalinis bankrotas. Tačiau dažnai buvo abejojama, ar tai gali būti įgyvendinta kritiniu atveju ir ar galiausiai ECB nereikės ateiti į pagalbą. Nes kai tik leidžiama bankrutuoti vienai euro zonos narei, – tai iš karto sukelia labai didelį spekuliacinį spaudimą kitoms valstybėms narėms, kurių finansinė padėtis yra prasta. Be to, jei kelios šalys narės neįvykdytų įsipareigojimų, sutriktų prekybos mainai, o bankai smarkiai nukentėtų, nes jiems tektų nurašyti atitinkamų šalių vyriausybių obligacijų portfelius. – Santykinai didelės Italijos, Graikijos ar Portugalijos vyriausybių obligacijų palūkanų normų premijos rodo, kad investuotojai tam tikrą tikimybę sieja su atskirų šalių pasitraukimu iš Europos pinigų sąjungos. 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusioje Lisabonos sutartyje (ES sutarties 50 straipsnis) aiškiai numatyta galimybė valstybėms narėms išstoti iš ES. Tiesa, pašalinimas pagal ES sutarties 7 straipsnį galimas tik tuo atveju, jei valstybė narė pažeidžia pagrindines Sutarties taisykles. Be to, šiuo atveju reikia vienbalsiškumo. – Kartais tai suprantama ir taip, kad valstybė savo nuožiūra pasitraukia iš euro zonos – ES sutartyse nereglamentuojama, ar šalis pati gali nuspręsti pasitraukti iš euro zonos – ir grįžta prie savo senosios valiutos arba net prie pinigų, kuriuos tada reikia įvesti visiškai iš naujo. Tokia priemonė būtų skatinama tuo, kad savo valiutos devalvavimas gali padidinti tarptautinį konkurencingumą, nors neabejotina, kad tai galiausiai pasiekiama ir įgyvendinama tik įmonių viduje. Tačiau jei Europos pinigų sąjungos narė pasuktų šiuo keliu, jai tektų sumokėti didžiulę skolą eurais: vien dėl šios priežasties rizika atrodo gana didelė. Be to, toks pasitraukimas politiškai ir ekonomiškai prilygtų bankroto paskelbimui (prisipažinimui apie nesėkmę) ir parodytų, kad atitinkama valstybė ilgą laiką bus neskolinga. – Maždaug nuo 2009 m. ši sąvoka taip pat buvo vartojama, kad dabartinė euro zona suskils į du blokus, t. y. “euro pietų” su Viduržemio jūros regiono šalimis ir “euro šiaurės” su dauguma kitų dabartinių Sąjungos narių. Buvo pateikta pasiūlymų, kaip ECB galėtų būti atsakingas už dvi valiutas, taigi ir už du skirtingus banknotus ir monetas, arba ar reikėtų įsteigti atskirą centrinį banką “euro-pietų” šalims. – Žr. devalvacija, fiskalinė, obligacijų skirtumas, pirkimai, centrinė bankininkystė, užsienio turto pozicija, gelbėjimo planas, kaltinimų žaidimas, ClubMed, skubėjimas prisijungti, šantažo potencialas, ES finansinė pagalba, euro obligacijos, euroobligacijos, bendrasis, Europos stabilizavimo mechanizmas, Europos valiutos fondas, EPS žlugimas, pasitraukimas, kreditorių pirmenybė, vyriausybių spredimai, Graikijos krizė, Heleno gelbėjimo planas, Islandijos bankų spąstai, šalies premija, paskutinės išeities nuostata, skubus pasitraukimas, privaloma konvertuojamoji obligacija, gelbėjimas, gelbėjimo priemonė, grąžos ideologija, grįžtamojo ryšio mechanizmas, skolos grąžinimo paktas, Europos, solidarumas, finansinis, valstybės skola, poveikis, Stabilumo ir augimo paktas, Tina, per didelis, kad išgelbėtų, principas, perdavimo bendrija, Konstitucijos pirmasis straipsnis, turto mokestis, sutarties ištikimybė, augimo ir skolos faktas, istorinis, 2-oji pinigų sąjunga, abipusė galimybė. – Plg. 2011 m. lapkričio mėn. mėnesinę Deutsche Bundesbank ataskaitą, p. 43 (kiaulės vyriausybės obligacijų priemokos nuo 2009 m.), 2012 m. balandžio mėn. mėnesinę ECB ataskaitą, p. 111 ir toliau (euro zonos pietinio ir šiaurinio blokų nutolimas; apžvalgos), 2013 m. gegužės mėn. mėnesinę ECB ataskaitą, p. 93 ir toliau (išsami euro zonos narių dabartinės būklės analizė; apžvalgos; literatūros šaltiniai), 2014 m. sausio mėn. mėnesinę Deutsche Bundesbank ataskaitą, p. 23 ir toliau (koregavimo pastangos euro zonoje).
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/