Bankas, šiame kontekste dažnai vadinamas iniciatoriumi arba banku iniciatoriumi, – susieja daug kredito santykių į fondą (portfelį), – atskiria kredito riziką kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis prieš perduodamas ją investuotojams – didesniais paketais (paketais; paketais). Prieš tai – bankas iniciatorius perduoda kredito riziką nepriklausomai specialios paskirties įmonei (SPV, dar vadinama “conduit”). Tokiu būdu portfelio kredito rizika atskiriama nuo iniciatoriaus. Tačiau priešingai nei tikrojo pardavimo pakeitimo vertybiniais popieriais atveju gautinos sumos nėra tiesiogiai parduodamos specialiosios paskirties įmonei, o referencinis turtas lieka banko iniciatoriaus balanse. Vietoj to investuotojas dabar įsigyja specialiosios paskirties įmonės išleistus skolos vertybinius popierius (su kreditu susietus obligacijas, CLN) ir taip prisiima kredito riziką, susijusią su referenciniu turtu. Specialiosios paskirties įmonė investuoja – pajamas kapitalo rinkoje kaip užstatą už mokėjimus investuotojui. – Specialiosios paskirties įmonės išleistų su kreditu susietų obligacijų dalys yra struktūrizuotos pagal krioklio principą (subordinacijos principą), atsižvelgiant į dalyvavimo nuostolių padengimo eiliškumą, paprastai į tris lygius: pirmojo nuostolio, mezanino ir prioriteto dalis. Atitinkamai atitinkama dalis dalyvauja nuostoliuose iš referencinio turto tik tada, kai visos jai subordinuotos dalys yra išnaudotos. Pagal šią pakeitimo vertybiniais popieriais struktūrą aukštesnės klasės dalys paprastai įgyja pirmos klasės reitingą. – Rizikos perdavimas, ypač neprižiūrimoms sandorio šalims, pavyzdžiui, rizikos draudimo fondams visame pasaulyje, reiškia, kad galiausiai tampa nebeaišku, kas galiausiai prisiima šią riziką. Koncentracijos rizika galėjo kilti ir tarp naujų rizikos nešėjų, kaip aiškiai parodė antrarūšių paskolų krizė ir vėlesnė finansų krizė. Taip atsitinka, kai laikomasi pernelyg vienpusiškų pozicijų. Deutsche Industriekreditbank ir Sachsen LB atveju tai galiausiai buvo beveik išimtinai nepakankamai užtikrinti vertybiniai popieriai, gauti iš būsto paskolų JAV. Netikėtas atitinkamo portfelio referencinio turto įsipareigojimų nevykdymo sinchronizavimas labai lengvai sukelia šoką. – Žr. turtą, nelikvidus, “pirk ir laikyk” praktika, “claw-back” išlyga, paskola ir popierius, Deimanto tezė, vieno iniciatoriaus pakeitimas vertybiniais popieriais, išpirkimas, nuosavo kapitalo dalis, pirmojo nuostolio tranšas, kredito išvestinė finansinė priemonė, kredito pratęsimas, kredito kortelių fiasko, mezanino kapitalas, moralinė rizika, originate-to-distribute strategy, originator, pool, reintermediation, repackaging, repatriation option, setback effect, single master liquidity conduit, tranche thickness, true sale securitisation, submarine effect, securitisation, securitisation, securitisation, traditional, securitisation paper retention, cession. – Plg. 2004 m. balandžio mėn. mėnesinę Deutsche Bundesbank ataskaitą, p. 27 ir toliau, 2005 m. spalio mėn. mėnesinę Deutsche Bundesbank ataskaitą, p. 87 (Vokietijos bankų subordinuotųjų įsipareigojimų emisijos 1990-2004 m.), BaFin 2013 m. metinę ataskaitą, p. 89 ir toliau (Vokietijos bankų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų išskaidymas).
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/