Apskritai bet kokios rūšies neparduodamo turto pavertimas prekiaujamais vertybiniais popieriais (neparduodamo turto pavertimo prekiaujamais vertybiniais popieriais procesas). – Iš suteiktų paskolų gautinas sumas bankai sujungia į skolos vertybinius popierius, kurie parduodami investuotojams. – Bankai išduoda sertifikatus užsienio akcijoms, neįtrauktoms į šalies vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, taip suteikdami galimybę jomis prekiauti vidaus rinkoje ir vidaus valiuta (akcijų sertifikatas). – Vertybiniai popieriai, susiję su reikalavimais ar įsipareigojimais, išleidžiami ir keičiami ne bankuose. Tokiu būdu įmonės ir valstybės biudžetai skolinto kapitalo poreikį mažiau tenkina skolindamiesi iš bankų. – Bankai ir šią funkciją atliekantys iniciatoriai perleidžia reikalavimus skolininkams specialios paskirties įmonei (pakeitimo vertybiniais popieriais aukcione) arba visą riziką perkelia pirkėjams, išleisdami su kreditu susietas obligacijas (sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais). Kadangi dėl to – riziką parduodantys ir riziką įgyjantys dalyviai net tarptautiniu mastu ir – bankams nereikėjo turėti jokio nuosavo kapitalo už perduotas gautinas sumas, ši pakeitimo vertybiniais popieriais forma ypač sulaukė priežiūros institucijų dėmesio. – Kita vertus, specialios paskirties įmonės dalyvavimas užtikrina, kad iniciatoriaus nemokumo atveju specialiosios paskirties įmonės turimas turtas ir toliau bus prieinamas, o mokėjimai bus atliekami nepakitę, kad pakeitimo vertybiniais popieriais vertybinių popierių turėtojai būtų tinkamai aptarnaujami. Taigi SPV išleistų vertybinių popierių kredito kokybė nepriklauso nuo iniciatoriaus likvidumo, o tai iš esmės mažina pakeitimo vertybiniais popieriais riziką (didelės gautinų sumų grupės pardavimas, kurį vykdo subjektas [iniciatorius] – kuris vykdydamas savo veiklą tokias gautinas sumas perkelia į bankrutuojantį specialios paskirties subjektą [SPV] – tokiu būdu, kuris laikomas tikruoju pardavimu [vs. užtikrinta paskola] ir – siekiama tam tikrų rezultatų apskaitos tikslais, taip pat apsaugoti gautinas sumas nuo iniciatoriaus kreditorių pretenzijų, ir – SPE [emitentas] išleidžia skolos vertybinius popierius ir parduoda juos privačiai arba viešai, – kurie vėliau padengiami iš gautinų sumų pajamų ir užtikrinami gautinomis sumomis; – užbaigus pakeitimą vertybiniais popieriais, lėšos iš vertybinių popierių pirkėjų [investuotojų: paprastai bankų, draudimo bendrovių ir pensijų fondų] patenka emitentui, o iš emitento – iniciatoriui. Visos šios operacijos atliekamos beveik vienu metu). – Žr. absentinį kapitalizmą, akcijų sertifikatą, amerikietiškus depozitoriumo pakvitavimus, turtu užtikrintus vertybinius popierius, turtu užtikrintus vertybinius popierius Vertybiniai popieriai, Užtikrinti skoliniai įsipareigojimai, Asignavimai, Ne biržoje, Kredito vertės padidinimas, Pirk ir laikyk, Claw-back sąlyga, Užtikrinti skoliniai įsipareigojimai, Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris, Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio kvadratas, Paskolos pardavimas, “paskola už popierių”, išpirkimas, deimantinė tezė, “equity kicker”, plėtros procesas, iteracinis, pirmojo nuostolio dalis, bendra pakeitimo vertybiniais popieriais grupė, paskolos pakeitimas vertybiniais popieriais, paskolos išvestinė finansinė priemonė, paskolos pratęsimas, kredito kortelių fiasko, KVV strategija, likvidumo priemonė, mezzanine tranšas, ne bankai, originate-to-distribute strategija, PayGreen iniciatyva, pakartotinis tarpininkavimas, perpakavimas, gyvenamosios paskirties hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai, portfelio draudimas, repatriacijos galimybė, grįžtamojo ryšio efektas, vyresnioji tranšas, vienas pagrindinis likvidumo kanalas, tikrojo pardavimo iniciatyva, povandeninis efektas, parama, tylusis, pakeitimas vertybiniais popieriais, tradicinis, pakeitimo vertybiniais popieriais rinka, pakeitimo vertybiniais popieriais išlaikymas, pakeitimo vertybiniais popieriais struktūra, pakavimo menas, palūkanų normos įšaldymas, specialios paskirties įmonė. – Plg. 2004 m. rugsėjo mėn. Deutsche Bundesbank mėnesinę ataskaitą, p. 84 ir toliau (p. 86: pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos koeficientų lentelė pagal “Bazelį II”), 2005 m. rugsėjo mėn. ECB mėnesinę ataskaitą, p. 20 ir toliau (čia taip pat [lingvistiškai nepatrauklūs] paaiškinimai ir diagramos apie paskolų pakeitimą vertybiniais popieriais), 2006 m. kovo mėn. Deutsche Bundesbank mėnesinę ataskaitą, p. 38 ir toliau; p. 56 ir toliau. (dėl Bazelio II), 2006 m. gruodžio mėn. Deutsche Bundesbank mėnesinė ataskaita, p. 82 ir toliau (privalomas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kapitalo užtikrinimas, p. 84: pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos koeficiento nustatymo apžvalga), 2008 m. vasario mėn. ECB mėnesinė ataskaita, p. 90 (pakeitimo vertybiniais popieriais šalių apžvalga), BaFin 2008 m. metinė ataskaita, p. 55 (išlaikymo reikalavimai), BaFin 2009 m. metinė ataskaita, p. 154 ir toliau. (Vokietijos bankų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų balansinė vertė 2009 m. pabaigoje – 213 mlrd. eurų; apžvalga pagal turto klases), BaFin 2010 m. metinė ataskaita, p. 124 f. (naujos taisyklės, priimtos priėmus Kapitalo pakankamumo direktyvą), BaFin 2011 m. metinė ataskaita, p. 170 f. (pakeitimo vertybiniais popieriais apimties mažėjimas: p. 171: pakeitimo vertybiniais popieriais portfelių apžvalga pagal įkaito rūšį, p. 172: pagal regioninį užtikrinimo priemonių pasiskirstymą), BaFin 2012 m. metinė ataskaita, p. 170 f. (pakeitimo vertybiniais popieriais apimties mažėjimas: p. 171: pakeitimo vertybiniais popieriais portfelių apžvalga pagal įkaito rūšį, p. 172: pagal regioninį užtikrinimo priemonių pasiskirstymą). 154 ir toliau (apžvalgos, taip pat suskirstytos pagal įkaito tipą), taip pat atitinkama BaFin metinė ataskaita, skyrius “Bankų, finansinių paslaugų teikėjų ir mokėjimo įstaigų priežiūra”, 2011 m. spalio mėn. mėnesinė ECB ataskaita, p. 79 ir toliau (bankų atliktas pakeitimas vertybiniais popieriais ir skolos vertybinių popierių emisijos nuo 2000 m.), 2012 m. sausio mėn. mėnesinė ECB ataskaita, p. 73 ir toliau (pakeitimo vertybiniais popieriais statistinė aprėptis ir pinigų politikos klasifikacija).
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/