Centrinio banko politika, kuri yra išimtinai arba daugiausia orientuota į tam tikro pinigų kiekio užtikrinimą, o ne į palūkanų normas arba beveik visai ne į jas. – Finansinių krizių metu, pavyzdžiui, Japonijoje po 1990 m. ir visame pasaulyje 2009 m., ši politika atrodo tinkama priemonė, padedanti išvengti kreditų krizės ir sušvelninti nuosmukį. – Išsamiau kalbant, yra keli būdai: centrinis bankas – perka vyriausybės obligacijas, taip didindamas pinigų pasiūlą; kartu dėl padidėjusios paklausos kapitalo rinkoje siekiama sumažinti ilgalaikių vertybinių popierių pajamingumą ir daryti spaudimą visam palūkanų normų lygiui; – perka įmonių obligacijas ir komercinius vekselius. Tokiu būdu centrinis bankas tiesiogiai garantuoja likvidumo tiekimą įmonėms, nepaisant likvidumo sumažėjimo. Šią kiekybinio skatinimo formą – be vyriausybės obligacijų pirkimo – 2009 m. pavasarį pasirinko JAV Federalinis rezervų bankas, nors dėl to mažosios ir vidutinės įmonės, kurios negali išleisti obligacijų ir yra priklausomos nuo bankų paskolų, atsiduria nepalankioje padėtyje, t. y. akivaizdžiai sukelia nesąžiningą konkurenciją; – perka padengtas obligacijas, kurių kokybei taikomi specialūs reikalavimai, pavyzdžiui, reitingo lygis, tinkamumas būti įkaitu centriniame banke, atitinkamos emisijos emisijos suma; taigi įstaigos gali iškeisti šiuos palūkanas nešančius vertybinius popierius į centrinio banko pinigus. 2009 m. liepos mėn. ECB iš bankų nupirko 60 mlrd. eurų vertės turtu užtikrintų obligacijų (padengtų obligacijų, pvz., Pfandbriefe); – ECB neperka vertybinių popierių, bet priima juos kaip įkaitą už bankų teikiamą likvidumą (centrinio banko pinigus). Kartu sušvelninami reikalavimai tinkamam įkaitui (popieriai, tinkami refinansavimui centriniame banke) ir pratęsiamas laikas, per kurį bankai turi grąžinti šias paskolas centriniam bankui (atpirkimo sandoriai). Šį kiekybinio skatinimo būdą ECB taikė ir prieš tai, kai 2009 m. birželio mėn. nupirko Pfandbriefe ir padengtų obligacijų už 60 mlrd. eurų. Aprašytas variantas taip pat vadinamas “pasyviu kiekybiniu palengvinimu” (sustiprinta kreditų palaikymo politika). Tai laikoma geriausia kiekybinio skatinimo forma. Pats faktas, kad likvidumo didinimo refinansavimo operacijos yra ribotos trukmės, reiškia, kad suteiktas likvidumas pasibaigus terminui vėl išplaukia iš sistemos, t. y. sukurti pinigai grįžta į centrinį banką (automatinio pasitraukimo operacija). Žinoma, ECB manė, kad 2010 m. gegužės mėn., vykstant Graikijos krizei, pirmą kartą turės supirkti vyriausybės obligacijas, nes tuo metu finansų sistemos žlugimas buvo neišvengiamas. – Bet kokios kiekybinio skatinimo politikos trūkumas yra tas, kad bankai dažnai nenaudoja gauto likvidumo (kaip numatyta pagal šią priemonę) paskoloms klientams teikti, o naudoja jį savo finansinėms atsargoms didinti arba net investuoja pigius pinigus užsienyje, kad uždirbtų palūkanų. Galiausiai pinigai nepasiekia realiosios ekonomikos, kaip iš tikrųjų buvo numatyta priemone. Bet kokiu atveju kiekybinis skatinimas vargu ar skatina investicijas. Be to, dirbtinai mažos palūkanų normos reiškia nuostolius indėlininkams. Apskaičiuota, kad vien dėl dietinio bankų indėlių pajamingumo Vokietijos piliečiai per metus prarado 36 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad jie turėjo nemažai prisidėti įveikiant finansų krizę, kilusią po antrarūšių paskolų krizės. – Galiausiai finansų istorija mus neabejotinai moko, kad pigūs pinigai anksčiau ar vėliau sukelia spekuliacinius burbulus. – Žr. perdėjimas, centrinė bankininkystė, pirkimai, centrinė bankininkystė, bazuka, balanso koregavimas, kraujo mokestis, carry trades, padengtos obligacijos, deficito finansavimo draudimas, dietinis pelningumas, trejų metų trukmės konkursas, Europos pinigų sąjunga, fundamentali klaida, finansų krizė, našta, Friedmano tezė, paskutinis pinigų skolintojas, kredito krizė, kredito parama, išplėstas, Larghezza, likvidumo spąstai, fiksuotų palūkanų konkursai, užstatas, parduodamas, pietų frontas, slapta politika, perskirstymas, centrinio banko sukeltas, nuostolių ir paskolų santykis, visiškas paskirstymas, dvylikos mėnesių konkursai. – Plg. 2008 m. Deutsche Bundesbank metinę ataskaitą, p. 34 ir toliau (ECB likvidumo teikimas finansų krizės metu), 2009 m. kovo mėn. mėnesinę ECB ataskaitą, p. 31 ir toliau (2004-2008 m. apžvalgos), 2008 m. ECB metinę ataskaitą, p. 113 ir toliau (likvidumo teikimo finansų krizės metu priemonių pristatymas), 2009 m. birželio mėn. mėnesinę ECB ataskaitą, p. 37 ir toliau (išsamios ECB priemonės; apžvalgos), 2009 m. liepos mėn. 85 ff (ECB pinigų politika finansų krizės metu; apžvalgos), 2009 m. rugpjūčio mėn. ECB mėnesio ataskaita, p. 37 ff (Pirmosios ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos, kurios terminas – vieneri metai, poveikis), 2009 m. rugpjūčio mėn. Deutsche Bundesbank mėnesio ataskaita, p. 46 (ECB atliktas padengtų obligacijų pirkimas; apžvalgos), 2009 m. gruodžio mėn. ECB mėnesio ataskaita, p. 39 ff (Likvidumo pasiūla 2007-2009 m. rugpjūčio mėn. 34 ir toliau (kiekybinio skatinimo poveikis; apžvalgos), 2009 m. ECB metinė ataskaita, p. 17 f. (specialiųjų priemonių išvardijimas ir įvertinimas), 2009 m. Finansinio stabilumo ataskaita, p. 93 ir toliau (visų specialiųjų pinigų politikos priemonių įvertinimas; išsamus pristatymas; daug apžvalgų), 2010 m. ECB mėnesio ataskaita, p. 67 ir toliau (ECB pinigų politika finansų krizės metu; atskirų priemonių išvardijimas ir įvertinimas), 2010 m. ECB mėnesio ataskaita. p. 24 ir toliau ir p. 33 ir toliau (dėl dramatiškos situacijos finansų rinkose prireikė greito ECB įsikišimo), 2010 m. rugpjūčio mėn. mėnesinė ECB ataskaita, p. 34 ir toliau (įvertinta padengtų obligacijų pirkimo programa; apžvalgos), 2010 m. ECB metinė ataskaita, p. 19 ir toliau (apibendrintas priemonių pristatymas su pagrindimu), 2011 m. Finansinio stabilumo ataskaita, p. 21 f (bus išlaikytas visas paskirstymas ECB refinansavimo operacijose).
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/