Siūloma centrinio banko politika, kai jis nenustato konkretaus skaitinio infliacijos lygio tikslo, kaip ECB (infliacijos tikslo nustatymas). Vietoj to ji nustato tikslinį kainų lygio intervalą ir įsipareigoja per tam tikrą laikotarpį išlyginti nukrypimus nuo šio tikslinio intervalo. Jei kainų lygis smarkiai pakiltų, pavyzdžiui, dėl naftos kainų šoko, centrinis bankas turėtų sumažinti pinigų pasiūlą. Jei prasidėtų recesija ir mažėtų kainos, pinigų politika dabar galėtų suteikti likvidumo tokiomis priemonėmis kaip kiekybinis skatinimas ir palaikyti paklausą, taip (galbūt) pristabdydama nuosmukį. – Manoma, kad tokio tikslinio kurso privalumas yra tas, kad jis sumažintų neapibrėžtumą dėl būsimo kainų lygio. Trūkumas tikriausiai yra didesni infliacijos lygio svyravimai (osciliacijos). Taip pat abejojama, ar kainų lygio kontrolė skatintų pasitikėjimą pinigų politika. Be to, reikia paklausti, kur baigiasi pinigų politikos ribos ir prasideda ekonominė politika. Tačiau tokiai politikai vykdyti centrinis bankas – bent jau ECB – neturi nei reikiamų priemonių, nei, svarbiausia, demokratinio teisėtumo. – Žr. aktyvumas, centrinio banko politika, orientacija, vienpakopė, infliacijos prognozavimo modelis, Tikslinė infliacija, dviejų ramsčių principas. – Plg. 2010 m. sausio mėn. Deutsche Bundesbank mėnesio ataskaitą, p. 30 ir toliau (išsamus pristatymas, tačiau kai kur nepatrauklus lingvistiniu požiūriu; apžvalgos; literatūros nuorodos).
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/