Carry trades (taip pat vartojama vokiečių kalba; kartais arbitražo strategai)

Klientai vienoje įstaigoje, pavyzdžiui, taupomajame banke, ima paskolą su mažomis palūkanomis, o kitame banke įmoka sumą su didesnėmis palūkanomis; paprastai tai yra palūkanų normų skirtumo sandoris. – Visų pirma: Investuotojai ima paskolas vietos valiuta, pavyzdžiui, Japonijos jenomis, šalyje, kurioje palūkanų normos yra mažos, kad už šiuos pinigus įsigytų dideles palūkanas nešančių produktų užsienio valiuta, pavyzdžiui, JAV doleriais. Tokie sandoriai riboja centrinio banko vykdomą mažų palūkanų normų politiką. – Kai per finansų krizę, kilusią po antrarūšių hipotekos paskolų krizės, JAV Federalinė rezervų sistema, taikydama nulines palūkanų normas, į ekonominį ciklą įliejo likvidumo, daugelis rinkos dalyvių įsiskolino ir pasiskolintus pinigus investavo į pelningesnį turtą visame pasaulyje, įskaitant įmonių obligacijas ir akcijas. Dėl susidariusio pardavimo spaudimo JAV dolerio kursas susilpnėjo, todėl dabar tokie spekuliaciniai sandoriai tapo dar patrauklesni. – Iš esmės prekiautojai “carry traders” spekuliatyviai investuoja pigiai sukauptus pinigus, pageidautina į akcijas, žaliavas ir nekilnojamąjį turtą. Tačiau patirtis rodo, kad jie iš karto atsisako šių investicijų, kai kitur pasaulyje atsiranda galimybė gauti didesnę grąžą. Todėl kapitalas ne nuolat nukreipiamas į geriausią šeimininką (palankiausią ribotų išteklių paskirstymą), bet siekia didelės grąžos trumpuoju laikotarpiu. Dėl šios priežasties kai kurie ragina palūkanų normų skirtumus neutralizuoti atitinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, ypač kapitalo kontrole. – Tai tampa pavojinga, kai dėl su valiutų keitimo sandoriais susijusių pozicijų susidaręs grįžtamasis potencialas staiga išsikrauna, t. y. prekiautojai, prekiaujantys valiutų keitimo sandoriais, skubiai pereina nuo vienos valiutos prie kitos. Tai gali sukelti didelius valiutų kursų svyravimus, turinčius toli siekiančių pasekmių užsienio prekybai, o kartu ir visai ekonomikai. – Žr. arbitražas, grynųjų pinigų indėlis, laimėtojų persekiojimas, trejų metų trukmės konkursas, pinigai, pigūs, pinigų transformacija, erdvinis, pinigų perteklius, pinigai, karšti, kapitalo kontrolė, MSCI indeksas, mažų palūkanų normų politika, nulinė palūkanų norma, kiekybinis skatinimas, pelningumo persekiojimas, represija, finansinė, slapta politika, palūkanų normų skatinimas, palūkanų normų skirtumas, palūkanų norma, palaikoma žema. – Plg. 2005 m. liepos mėn. Deutsche Bundesbank mėnesinę ataskaitą, p. 43 ir toliau (strategijų paaiškinimas; septynerių metų diagrama; nuorodos), 2007 m. vasario mėn. Deutsche Bundesbank mėnesinę ataskaitą, p. 32 ir toliau (carry trading ir valiutų ateities sandorių pelningumo palyginimas), 2010 m. kovo mėn. 101 ff. (pervedimo sandorių veikla nuo 2004 m.; apžvalgos), 2010 m. Finansinio stabilumo ataskaita, p. 41: su valiuta susijusių pervedimo sandorių apžvalga), Deutsche Bundesbank 2014 m. liepos mėn. mėnesinė ataskaita, p. 18 f. (valiutos kurso nulemti sandoriai: nuorodos).

Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/