2012 m. atsiradęs terminas, susijęs su Ekonomine ir pinigų sąjunga, ir be paaiškinimo yra klaidinantis. Tai nereiškia, kad euro zonos bankai jungiasi. Tai veikiau reiškia tris dalykus, būtent – vieną galingą priežiūros instituciją visoms EPS valstybėms narėms ar net ES, – galimybę teikti pagalbą iš ESM gelbėjimo fondo tiesiogiai sunkumus patiriančioms įstaigoms, o ne nukreipiant lėšas vyriausybėms, kurios vėliau gali jas perduoti bankams (pagal savo įstatus ESM gali skolinti pinigus tik vyriausybėms), ir – visų nacionalinių indėlių draudimo sistemų sujungimą (euro zonos lygmens indėlių draudimo sistema); tai reiškia, kad Vokietijos indėlių draudimo sistema taip pat įsikiš, jei, pavyzdžiui, Pietų Europos bankuose kiltų pavojus indėlininkų indėliams. – Žinoma, bankų sąjunga šia prasme gali būti sukurta tik tuo atveju, jei atskiros EPS valstybės narės yra pasirengusios atsisakyti suverenių teisių. Savo ruožtu dėl konstitucinių priežasčių tai įmanoma tik tuo atveju, jei to nori valstybių narių gyventojai. Daug kas rodo, kad rinkėjai nenori tokios centralizacijos. – Net gerbiamoje žiniasklaidoje bankų sąjunga buvo pristatoma taip, tarsi visi probleminių įstaigų, ypač Ispanijos, Graikijos ir Kipro, įsipareigojimai būtų staiga išnykę. Iš tikrųjų skolos bus tik perkeltos, pageidautina, Europos mokėtojui Nr. 1. Tai politiškai veda prie nusivylimo Europa, šalių, kurios turi mokėti už kitų narių katastrofišką purvą, piliečių nepasitenkinimo Europa. Plinta šūkis “Europa – ne tokia!”, stiprėja radikalios partijos. Todėl nereikėtų slėpti esamos finansinės naštos perkėlimo į Bendrijos lygmenį prisidengiant bankų sąjunga. – Žr. pertvarkymo mechanizmas, vieningas, priežiūra, Europos, gelbėjimas, bankų priežiūra, Europos, bankų ligoninė, bankų gelbėjimo įstatymas, bankų testamentas, europietis, grynųjų pinigų karvė, hegemonas, atlaidus, pagrindinė priežiūros institucija, moralinė rizika, kritinių bankų pagalbos fondas, restruktūrizavimo fondas, gelbėjimo susitarimai, stabilumo fondas, Europos, perpildymo sistema, priverstinė konvertuojamoji obligacija. – Plg. 2012 m. lapkričio mėn. Deutsche Bundesbank mėnesinę ataskaitą, p. 67 f. (planų pristatymas, kritiniai bankų sąjungos aspektai), 2012 m. Finansinio stabilumo ataskaitą, p. 84 f. (privalumai; poreikis paaiškinti), 2012 m. Deutsche Bundesbank metinę ataskaitą, p. 98 f. (centrinės priežiūros ir pertvarkymo sinchronizacijos laike reikšmingumas), BaFin 2012 m. metinę ataskaitą, p. 98 f. 56 f. (konsultacijų dėl bankų sąjungos chronologinė seka), 2013 m. liepos mėn. mėnesinė Deutsche Bundesbank ataskaita, p. 15 f. (išsamus pristatymas), 2013 m. Deutsche Bundesbank metinė ataskaita, p. 15 f. (metmenys), p. 23 f. (išsamus pristatymas; apžvalgos).
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/