Piniginė vertė, išreikšta pretenzija emitentui, kuri – saugoma elektroniniame įrenginyje, – išleidžiama gavus centrinio banko pinigus ir – priimama kaip mokėjimo priemonė kitų įmonių, išskyrus emitentą. Atsiskaitymas gali, bet neprivalo vykti per banko sąskaitą. – Įprastinis elektroninių pinigų skirstymas į kortelių pinigus (kortelių sistemos) ir tinklo pinigus (programinės įrangos sistemos) nėra labai naudingas pinigų teorijos požiūriu, nes kortelių pinigus lustinių kortelių skaitytuvai gali labai lengvai paversti tinklo pinigais. – Elektroninius pinigus iš esmės gali išleisti į apyvartą bet kuris pasaulio gyventojas. Tačiau centriniai bankai ir priežiūros institucijos pasiekė, kad praktiškai tik bankai veiktų kaip emitentai; žr. Vokietijai taip pat KWG 1 straipsnio 3 dalies 4 punktą. – Europos Sąjungoje elektroninių pinigų įstaigoms neleidžiama turėti akcijų kitose bendrovėse, nebent šios bendrovės vykdo veiklos ar kitas užduotis, susijusias su elektroniniais pinigais, kuriuos išleidžia ar perduoda atitinkama įstaiga. – Tačiau ES vis dar nepavyko suderinti elektroninių pinigų srities teisės aktų: vis dar esama susiskaidymo, ypač tokių teisinių klausimų kaip privatumas ir duomenų apsauga, interneto tarpininkų atsakomybė ir elektroninės sutartys. 2014 m. ES vis dar sudaro 28 atskiros skaitmeninės teisės sritys. – Žr. atmetimas, išmokėjimas, banknotų vertės apribojimas, grynųjų pinigų mokėjimo kvota, kortelės patvirtinimo kodas, lustinė kortelė, kompiuterinis mokėjimas, padirbta kortelė, elektroninių pinigų verslas, EMV gairės, Europos mažmeninių mokėjimų saugumo forumas, apsauga nuo padirbinėjimo, pinigai, elektroniniai, bankomatų blokavimas, piniginė, elektroninė, grynųjų pinigų kortelė, interoptabilumas, kortelės naudojimo byla, kredito kortelė, tinklo pinigų verslas, mokėjimas už prisilietimą, radijo dažnio identifikavimas, Europos kortelių verslo sistema, bilietų pardavimas, elektroninė. – Plg. 1999 m. birželio mėn. Deutsche Bundesbank mėnesinę ataskaitą, p. 41 ir toliau (elektroninių pinigų tendencijos), 2000 m. lapkričio mėn. ECB mėnesinę ataskaitą, p. 55 ir toliau, Deutsche Bundesbank 2002 m. metinę ataskaitą, p. 135 ir toliau, BaFin 2002 m. metinę ataskaitą, p. 53 ir toliau, 2004 m. sausio mėn. Deutsche Bundesbank mėnesinė ataskaita, p. 33, BaFin 2004 m. metinė ataskaita, p. 117 f. (leidimas leisti ir valdyti elektroninius pinigus), BaFin 2005 m. metinė ataskaita, p. 188 f. (galimybė netaikyti priežiūros), 2006 m. gruodžio mėn. 220 (2011 m. gruodžio mėn. įsigaliojusiame Pinigų plovimo prevencijos optimizavimo įstatyme [GwOptG] standartizuojami deramo patikrinimo ir organizaciniai reikalavimai e. pinigų verslui), 2013 m. gruodžio mėn. mėnesinė Deutsche Bundesbank ataskaita, p. 29 ir toliau (išsamiai pristatomos mažmeninių mokėjimų operacijos euro zonoje; daug apžvalgų).
Dėmesio: Finansų enciklopedija saugoma autorių teisių ir be aiškaus sutikimo gali būti naudojama tik asmeniniais tikslais!
Universiteto profesorius Dr. Gerhard Merk, Dipl.rer.pol., Dipl.rer.oec.
Profesorius Dr. Eckehard Krah, Dipl.rer.pol.
El. pašto adresas: info@jung-stilling-gesellschaft.de
https://de.wikipedia.org/wiki/Gerhard_Ernst_Merk
https://www.jung-stilling-gesellschaft.de/merk/
https://www.gerhardmerk.de/